Lietuvos pramonės įmonės Jonavos „Achema”, Kėdainių „Lifosa”, „Mažeikių nafta” sutarė bendromis jėgomis inicijuoti pramonės poveikio aplinkai tyrimus ir diegti šiuolaikinius aplinkosaugos sprendimus.
„Achema”, „Lifosa”, „Mažeikių nafta” sutarė keistis įmonių aplinkosaugos specialistų atliekamų tyrimų duomenimis, inicijuoti analizes, socialiai orientuotas akcijas, kartu teikti valdžiai pasiūlymus dėl teisės aktų, vieningos ir subalansuotos šalies aplinkosaugos koncepcijos kūrimo. Pirmasis šių trijų stambiausių pramonės įmonių renginys – gruodžio 1 d. organizuojama konferencija „Pramonės dialogas su aplinka: Kaip gyvensime ateityje?” Konferencijos partneris – Aplinkos ministerija.
„Trijų stambiausių šalies pramonės įmonių susitarimas europietiškai spręsti aplinkosaugos problemas galėtų prisidėti prie naujų aplinkos kokybės standartų kūrimo. Norint suderinti ekonominės gerovės ir gamtos išsaugojimo interesus ypač svarbu, kaip elgiasi verslo bendruomenė. Juk nuo jos pirmiausia priklauso, kad būtų ne tik laikomasi aplinkosauginių reikalavimų, bet ir diegiamos aplinkai palankios šiuolaikinės gamybos technologijos „, – teigė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Kaip sakė „Achema” generalinis direktorius Jonas Sirvydis, valdžia viena negali išspręsti aplinkosaugos problemų – neturi pakankamai finansinių resursų, negali pasamdyti geriausių specialistų. „Vakarų pasaulyje įprasta, kad aplinkos apsauga rūpinasi pramonės įmonės, glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir žengdamos koja kojon su valdžia”, – komentavo jis.
Pasak „Lifosa” generalinio direktoriaus Jono Dastiko, Lietuvos pramonės įmonės per 15 nepriklausomybės metų subrandino vakarietišką požiūrį į aplinkosaugą ir jau prisiima atsakomybę bei prisideda prie visai šaliai aktualių problemų sprendimų.
„Esame atsakingi ne tik už savo gamyklos teritoriją, miestą, kuriame veikiame, tačiau taip pat privalome jausti atsakomybę ir už gyvybės ateitį Baltijos jūros regione, mūsų upėse ir ežeruose bei miškuose. Pramonės įmonėms būtina atlikti prevencinius aplinkosaugos veiksmus tikslinga didinti indėlį į aplinkosaugą”, – dėstė „Mažeikių naftos” direktoriaus pavaduotojas Albertas Gimbutas.
Pasak Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidento dr. Rimanto Budrio, vystantis pramonei šalyje ir keičiantis visuomenės požiūriui į aplinką, svarbu garantuoti Baltijos jūros regiono apsaugą nuo užteršimo, priversti cheminių procesų metu išsiskiriančią energiją tarnauti žmogui, užtikrinti, kad šalies įmonės nelaimės atveju būtų pasiruošusios apsaugoti aplinką nuo užteršimo. Taip pat svarbu, kad valdžia atsižvelgtų į visuomenės ir verslo bendruomenės poreikius bei tinkamai reikalautų atsakomybės iš aplinkos teršėjų.