Lypkiškių siekis sustabdyti jų iškeldinimą gali būti susijęs su noru pasipelnyti.
Patys siekę būti iškeldinti iš pramonės zonos, lypkiškiai sustabdė pradėtus valdžios veiksmus. Miesto vadovai tikina – jeigu lypkiškiai prisiminė Liepų gatvės viaduko istoriją ir puoselėja planus pasipelnyti, nieko iš to neišeis. „Atlyginti stengsimės teisingai, bet griežtai vadovaudamiesi įstatymais ir protingumo kriterijumi”, – sakė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojų iškeldinimo reikalai gali įstrigti keliems mėnesiams. Pradėtą įgyvendinti minėtų kaimų gyventojų iškeldinimą sustabdė Klaipėdos apygardos administracinis teismas.
Taip nuspręsta todėl, kad valdininkai nesilaikė numatytų procedūrų, pažeidė žmonių teises.
Teismo nutartis turi įsigalioti šiandien.
Klaipėdos savivaldybės taryba 1997 metų kovą patvirtino laisvosios ekonominės zonos (LEZ) detalųjį planą, kuriame nustatyti jos plėtros etapai. Trečiajame etape yra numatytas teritorijos, anksčiau vadintos Lypkių ir Švepalių kaimais, įtraukimas į Klaipėdos LEZ.
Plečiantis LEZ, Lypkių gyventojai ėmė reikšti nepasitenkinimą šalia įsikūrusių įmonių kaimynyste ir reikalavo savivaldybės kuo skubiau spręsti jų iškėlimo iš pramonės įmonių apsaugos zonų klausimus. Savivaldybė kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu paimti Lypkių privačią žemę visuomenės poreikiams. Liepą buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo paslaugos pirkimo konkursą laimėjusi įmonė projektą turėjo parengti iki 2006 m. balandžio 1 dienos. Per tą laiką Valstybinis žemėtvarkos institutas būtų atlikęs išsamų viso lypkiškių valdomo turto įvertinimą, parengęs sutartis. Šiems darbams apmokėti savivaldybė jau skyrė 30 tūkst. litų.
Tačiau spalį grupė lypkiškių kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti kelią programai vykdyti atvėrusius sprendimus. Nei savivaldybė, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracija Lypkių gyventojams nepranešė apie jų atžvilgiu pradėtus veiksmus. Lypkiškius papiktino tai, kad dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nebuvo tariamasi su jais. Meras pripažino, kad tam tikrų procedūrinių pažeidimų savivaldybė padarė.
Anot Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, dingstis imtis konkrečių veiksmų atsirado praėjusių metų pabaigoje – kai Vyriausybė gyventojams iškeldinti skyrė 1 mln. litų. Kitais metais šią sumą ketinama papildyti dar 3,4 mln. litų.
Miesto vadovai samprotavo, kad Lypkių gyventojus galėjo išgąsdinti pirminis jų valdomo turto įvertinimas. Meras pripažino, kad kokią turto kainą benustatytų turto vertintojai, kažin ar ji bus tokia, kad žmogus galėtų normaliai įsikurti naujoje vietoje. Reikėtų įvertinti ir tai, kad labai kilo nekilnojamojo turto kainos. Tačiau meras mano, kad vėliau būtų galima derėtis su kiekvienu iškeldinamuoju. Nepavykus susitarti, teisingą atlygį nustatyti žmonės galėtų prašyti teismo.
„Pakartosime tas pačias procedūras ir eisime tuo pačiu keliu, bet po kokių 6 – 7 mėnesių. Žmonių baimė, kad atvažiuos buldozeriai, sukraus mantą ir kažkur juos iškeldins, yra visiškai nepagrįsta”, – sakė R.Taraškevičius. Jeigu teismas, anot jo, nustatys, kad žmogui siūloma kompensacija už iškeldinimą yra per menka, savivaldybė turės pagrindą padidinti išmoką – teisėtai ir teisingai panaudoti valstybės tam skiriamus pinigus. „Savivaldybė ir lypkiškiai nėra skirtingų barikadų pusėse. Kviečiu ieškoti bendro sprendimo šiame etape. Teismas gal ir bus reikalingas – kai reikės galutinai įvardinti susitarimo kainą, kuri leistų žmonėms išsikelti”, – sakė meras.
Aušra Lukauskienė