Net 55 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų yra nepalankiai nusiteikę atominių elektrinių gaminamos energijos atžvilgiu, kai Lietuvoje prieš branduolinę energiją pasisako perpus mažiau – tik 27 proc. – žmonių. Tai parodė „Eurobarometro” tyrimo, kurį Europos Komisijos užsakymu atliko „TNS Opinion&Social”, rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausti beveik 25 tūkst. žmonių 25-e ES šalyse.
Anot „TNS Gallup” tyrimų direktoriaus Mindaugo Degučio, lietuviai yra vieni iš palankiausiai nusiteikusiųjų branduolinės energijos atžvilgiu Europos Sąjungoje. „Mūsų gyventojai tikriausiai jau priprato prie šalyje veikiančios atominės elektrinės, kurioje iki šiol nebuvo jokių didesnių saugumo problemų. Be to, ją uždarius, prognozuojamas elektros kainų augimas, todėl daugumai gyventojų toks žingsnis atrodo nepriimtinas”, – sakė Mindaugas Degutis.
Vis dėlto, pasak M. Degučio, Lietuvos gyventojai labai gerai suvokia radioaktyvių atliekų keliamą problemą. Kaip ir dauguma ES žmonių, net 93 proc. lietuvių pasisako už kuo skubesnį šios problemos sprendimą, sukuriant tiek nacionalinę, tiek, galbūt, Europai bendrą atliekų tvarkymo politiką.
Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingose ES šalyse dėl branduolinės energijos vyrauja labai skirtingos nuomonės. Beveik du trečdaliai švedų ir vengrų pasisako už branduolinę energiją, kai beveik 9 iš 10 Graikijos ir Austrijos gyventojų jai nepritaria. Įdomu, kad 57 proc. branduolinės energijos oponentų nepakeistų savo nuomonės, net jei radioaktyvių atliekų tvarkymo problemos būtų išspręstos.
Tik vienas iš keturių žmonių (25 proc.) ES mano, kad yra gerai informuotas apie radioaktyviąsias atliekas. Nors ši proporcija nuo 2001 metų padidėjo 4 procentiniais punktais, didžiajai daugumai (79 proc.) žmonių radioaktyvios atliekos reiškia riziką.
Visoje ES-e bendrai sutariama (92 proc.), kad būtina rasti sprendimą dėl labai radioaktyvių atliekų dabar, o ne palikti ši klausimą ateities kartoms.
Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie radioaktyvias atliekas Europos žmonės dažniausiai kreiptųsi į nepriklausomus ar nevyriausybinius informacijos šaltinius. Labiausiai pasitikima nevyriausybinėmis organizacijomis, besirūpinančiomis aplinkosauga (39 proc.) arba nepriklausomais mokslininkais (38 proc.). Gerokai mažesnė žmonių dalis pasitiki šalies agentūromis, atsakingomis už radioaktyvių atliekų tvarkymą (26 proc.), šalių vyriausybėmis (19 proc.) ir Europos Sąjunga (14 proc.).
„Įdomu stebėti tokį didelį visos Europos susirūpinimą dėl branduolinės energijos ir radioaktyvių atliekų. Vis dėlto esant labai ryškiems skirtumams tarp šalių narių dėl paramos branduolinei energijai, tikėtina, kad bus sunku pasiekti bendrą sutarimą”, – komentuodama „Eurobarometro” rezultatus sakė „TNS Polling & Social” vadovė Marita Carballo.
„TNS Gallup”