Dalyvaudamas 16 uostų įgyvendiname tarptautiniame projekte „Baltijos kruizai”, Klaipėdos uostas išsiveržė į pirmaujančias gretas.
Jam betrūksta 4 elementų iš 33, kad atitiktų visus Baltijos jūros kruizinių laivų uostams keliamus reikalavimus.
Vakar baigėsi dvi dienas Klaipėdoje vykęs projekto „Baltijos kruizai” darbo grupės išvažiuojamasis posėdis. 23 jo dalyviams iš 10 šalių buvo parodytas Klaipėdos kruizinių laivų terminalas, Nida, Palanga. Jie supažindinti su tuo, ką čia pamato atplaukusių kruizinių laivų turistai, kaip jie aptarnaujami. Pasak projekto direktorės švedės Elisabeth Milton Hemmingsen, pats Klaipėdos kruizinių laivų terminalas yra puikus, tiesiog vadovėlinis pavyzdys, na, o dėl jo prieigų vaizdo dar reikėtų padirbėti.
Projektas „Baltijos kruizai” pradėtas įgyvendinti pernai rugsėjo 1 d. ir tęsis trejus metus – iki 2007 metų liepos. Projekto biudžete – 1,4 mln. eurų. 40 proc. finansuoja Europos Sąjungos fondai, o 60 proc. – patys dalyviai ir jų partneriai.
Įgyvendinant projektą per 3 metus tikimasi padidinti kruizų Baltijos jūroje augimą 4 proc. – iki 12 proc., pasiekti, kad kruizinių laivų, atplaukiančių į Baltijos jūrą, keleivių skaičius sudarytų 20 proc. bendro kruizinių laivų turistų skaičiaus.
Projektą sudaro 4 dalys, vadinamieji paketai. Svarbiausias jų yra uostų ir turistų aptarnavimo paslaugų suvienodinimas laikantis tam tikrų standartų. Uostų uždavinys – pasiekti visų teikiamų paslaugų standartų ir parengti planus, kaip tai padarys per 3 metus. Yra parengta lentelė su uostams keliamais reikalavimais, nustatyti 33 jų atitikimo požymiai.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės Linos Gylienės Klaipėdos uoste šiuo metu nėra sukurtos infrastruktūros neįgaliesiems žmonėms, kruizinių laivų terminale trūksta projekto „Baltijos kruizai” logotipo, viešuosiuose autobusuose kruizinio ženklo (pastarasis nelaikomas dideliu trūkumu), žemėlapyje nurodytos vietos, kur mieste galėtų pabėgioti kruizinių laivų keleiviai, oficialiai įregistruoto kruizų centro.
Klaipėdoje vykusiame posėdyje daug diskutuota apie turistinio produkto kūrimą ir plėtojimą. Be to, kuriama bendra uostų rinkodara, t. y. instrumentas, kurio pagalba galima pritraukti į uostus kruizinių laivų turistus.
Kitas „Baltijos kruizų” darbo grupės susitikimas vyks rugsėjo 8 d. Helsinkyje. Iki tol projekto dalyviai turi atlikti įvairius namų darbus, susijusius ir su bendro turistinio produkto kūrimu, ir kitomis darbo sritimis.
Pasak L. Gylienės, jeigu tą patį darbą Klaipėdos uostui reikėtų atlikti vienam, tam prireiktų labai daug lėšų. Dalyvaudamas projekte jis pasieks kolosalų rezultatą patirdamas minimalias išlaidas. E. M. Hemmingsen teigimu, šis projektas labai naudingas mažesniems uostams, nes jų balsas pasaulyje bus labiau girdimas.
Dalia Bikauskaitė