Gėlininkai mėgėjai ir tie, kurie prekiauja gėlių daigais turguose, žino kelią pas Vladą Karpavičių, gyvenantį Kauno pakraštyje. Erdvi jo sodyba ir šiltnamiai skęsta gėlėse. Čia Vladui niekada netrūksta darbo ir žmonių, norinčių paklausyti jo patarimų, kokią gėlę nusipirkti, kur ją sodinti, kaip prižiūrėti.
Kantriosios pelargonijos
„Aš visuomet pasiteirauju pirkėjo, kur rengiasi sodinti patikusią gėlę – saulėtoje ar pavėsingoje sklypo vietoje. O gal kapavietėje, kur dažniausiai retai laistoma. Pasidomiu ir žemės struktūra. Visa tai labai svarbu žinoti”, – tvirtina Vladas.
Pasak gėlininko, pakančiausios sausrai yra pelargonijos, verbenos, portulakos ir kitos gėlės, nors ir joms būtų nelengva augti vazonuose ar gėlių loveliuose pietinėje namo pusėje. Mat taip augančių augalų šaknys yra suvaržytos, tačiau tokiu atveju gelbsti tinkama gėlių priežiūra.
Įnoringa kaimynystė
Prieš sodindami gėles į balkonų lovelius, turime apsispręsti – puošime balkoną sau ar praeiviams. Jei sau, tai galima derinti svyrančias ir nesvyrančias gėles. Jei norime, kad balkonu gėrėtųsi praeiviai, reiktų sodinti tik svyrančius augalus. Gėlininkas primena, kad ne visos gėlės tarpusavyje darniai kaimynaujasi, nes skiriasi jų augimo intensyvumas, vešėjimas. Pavyzdžiui, pelargonijos gali net žūti augdamos šalia surfinijų, kuri labai išsikeroja. Intensyviai auga ir lakišiai, verbenos. Tad nereiktų šalia šių gėlių sodinti mažiau vešinčių ir lėčiau augančių. Beje, prie pelargonijų tinka auginti, pavyzdžiui, sanvitalijas, lobelijas, kitas gėles. Beje, lobelijos yra puikus drėgmės indikatorius. Mat jų žiedeliai, kai stokoja drėgmės, tarsi susitraukia – tai ženklas, kad reikia laistyti. Tuo tarpu pelargonijos nerodo jokių ženklų, kai joms trūksta vandens.
Vladas Karpavičius pataria puošti balkonus ne vienos rūšies svyrančiomis gėlėmis. Reiktų derinti sodinamų augalų spalvas ir neužmiršti jų augimo ypatumų. Beje, kauniečiai ir miesto svečiai jau ne vienerius metus stebisi vešliai Panemunės tilto vazose augančiomis gėlėmis. Pasirodo, ten žydi V.Karpavičiaus padovanoti gėlių daigai.
Naujas žvilgsnis į kapaviečių gėles
Greičiausiai jau įkyrėjo kapavietes puošti našlaitėmis ir sprigėmis. Kuo jas pakeisti? Anot gėlininko, sunku patarti nepamačius kapavietės, neįvertinus apšvietimo intensyvumo, dirvožemio struktūros. „Pavyzdžiui, Šlienavos kapinėse labai daug mano „sudiriguotų” kapaviečių. Dabar šiose kapinėse labai daug kas kapavietes puošia verbenomis, kurios smarkiai išsikeroja ir šliauždamos užkloja didelį žemės plotą. Verbena gali kerotis ir ant skaldelės ar akmenukų, bet ne ant žolytės. Be to, ji turi augti saulėtoje vietoje. Verbena nebijo šalnų, bet linkusi sirgti. Šios svyrančios ir šliaužiančios gėlės žydi bangomis, todėl pirmą kartą jas auginantieji neturi išsigąsti, kai verbenos nustos žydėjusios”, – aiškino V.Karpavičius. Kartu jis priminė, kad beveik visi svyrantys augalai šliaužia.
Gėlininkas siūlo kapo vietą „užkloti” žydinčiu kilimėliu – alpių gvazdikais. Pakraščius galima apsodinti geltonu šlamučiu, Australijos viržiais ir kitais mūsų kapavietėse dar neįprastais augalais. Prieš tai reiktų pasitarti su specialistais.
Virginija Skučaitė