Meilė šunims be atsakomybės

Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės yra tik popierėlis, iš kurio atvirai tyčiojasi šunų augintojai, esą jų keturkojai draugai gamtos reikalus atlieka tik po pietų arba tik kas trečią parą. Vakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai kartu su policijos, Aplinkos apsaugos inspekcijos ir Gyvūnų globos draugijos atstovais surengė patikrinimą Panemunėje, kur praėjusį penktadienį Kareivinių gatvėje aptiktas pasiutligės židinys.

Stebi pasiutligės židinį

Šiemet Kaune ir Kauno rajone nustatyta jau 17 pasiutligės židinių. Praėjusį penktadienį Panemunėje į Gedimino Narkūno kiemą atklydo pasiutęs usūrinis šuo. Jį vyriškis užmušė. G.Narkūnui teko pasiskiepyti nuo pasiutligės, nes ši liga yra mirtinai pavojinga. Kelių kilometrų spinduliu 10 dienų stebimi aplinkinių gyventojų šunys, nes pasiutę gyvūnai gali nukeliauti net iki 30-40 km nuo pasiutligė židinio. Keturi G.Narkūno augintiniai nesusirgo pasiutlige, nors ir, kaip manoma, kontaktavo su mangutu. Tai buvo jau ketvirtas pasiutligės atvejis Kaune šiais metais.

„Reide tikriname, kaip žmonės laikosi Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių, už kurių pažeidimą, ypač pasiutligės židiniuose, gresia baudos”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius Arnas Jautakas.

Vedžiojant šunį be pavadėlio ir antsnukio, inspektoriai paprastai tik įspėja žmones. Tačiau už pakartotinį nusižengimą, jei į pastabas reaguojama piktybiškai, gresia net iki kelių tūkstančių litų bauda.

Negali patekti į privačias valdas

Reide dalyvavo Panemunės seniūnijos, policijos ir Gyvūnų globos draugijos atstovai. Prie vieno namų Kareivinių gatvėje jie pastebėjo palaidą šunį, kurio šeimininkas paskubomis užsidarė namuose ir išvengė akistatos. „Pagrindinė bėda, kad negalime patekti į namus ir pasikalbėti su šeimininku”, – sakė A.Jautakas. Inspektoriai norėjo patikrinti, ar šeimininkas turi šuns skiepų pasą. Tačiau ir prie kito namo nesugebėta prisišaukti privačios valdos šeimininko. „Ant tvorelės turi būti pritvirtintas ženklas su šuns siluetu ir skambutis”, – sakė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Karolis Masilionis. Skambutis buvo, bet prie jo styrojo tik nutraukti laidai. „Turime informacijos, kad čia prekiaujama pilstuku, bet patys matote, kad patekti į valdą neįmanoma”, – žvelgdamas į du didelius šunis už tvoros sakė Šančių policijos komisariato tyrėjas Juozas Zinkevičius. Jis norėjo pasikalbėti bent su šunų savininko kaimynais, bet ir šie neatidarė durų, nors lange degė šviesa.

Reikalavimų nepaiso

Taisyklės skelbia, kad palaidi šunys gali būti tik uždarame privačiame kieme. „Šuns voljeras negali būti arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyno tvoros, ne arčiau kaip 11 metrų nuo kaimyno miegamojo ir ne arčiau kaip 15 metrų nuo kaimyno šulinio”, – dar ir statybų reikalavimus vardijo K.Masilionis. Tačiau šių normų dažniau nepaisoma. Ypač Panemunėje rytais, kai palei upę sportuoja žmonės, šalia jų neretai bėga ir keturkojai draugai. Ne tik be pavadėlių, bet ir be antsnukių.

K.Masiulionis prisiminė ir trečiadieninį reidą Neries krantinėje. „Kai pasiteiravau kovinį šunį vedžiojusios moters, ar ji turi bent maišelį šuns ekskrementams, ji atsakė: „Jis iš ryto nesituština, tik po pietų”, – pasakojo K.Masilionis. Paklausęs, iš kur ji tai žino, moteris atsakė, kad jos šuo kilmingas. Kita šuns savininkė aiškino, esą jos šuo ėda tik kas trečią parą, esą tądien maišelis ekskrementams irgi nereikalingas.

Dresuoti šunys nepavojingi

Manoma, kad Kaune yra apie 30 tūkst. šunų. Keturkojų šeimininkai paprastai aiškina, kad jų šunys yra nepikti, esą niekam jie negali įkasti. Tačiau kasmet Kaune apkandžiojama apie 400 žmonių. Maždaug pusė nukentėjusiųjų yra keturkojų šeimininkai.

„Dresuoti šunys, kurie dalyvauja parodose, nėra pavojingi”, – įsitikinęs K.Masilionis.

Pasak jo, kasmet kauniečiai užregistruoja iki pusės tūkstančio šunų, tai yra tų, už kuriuos kasmet sumoka gyvūno laikymo mokestį. „Paprastai šiuos mokesčius sumoka neįgalieji ir pensininkai, nes jiems taikomas tik 3 Lt mokestis. Tuo tarpu kitiems gyventojams privalu kasmet sumokėti 25 Lt už savo gyvūną.

Gediminas Stanišauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.