Atokesnių rajonų, kaimo švietimo įstaigos dažnai priverstos tenkintis žemo meninio lygio kultūriniais renginiais, kuriuos siūlo uždarbiaujantys kolektyvai bei atlikėjai, parodė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atlikta apklausa.
Apibendrinusi miestų ir rajonų savivaldybių Švietimo skyrių organizuotų viešų diskusijų ir apklausų rezultatus, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, jog organizuojant mokamus kultūrinius renginius kai kuriose vaikų ugdymo įstaigose pažeidžiamos vaikų teisės.
Moksleivių ir darželinukų tėvai moka ne už profesionalius atlikėjų pasirodymus, o dažnai už menkavertes pramogas.
Siekiant apsaugoti vaikus nuo žemo lygio mokamų renginių, Švietimo ir mokslo ministerijai bei Kultūros ministerijai pasiūlyta nustatyti meno kolektyvų bei atlikėjų, pageidaujančių organizuoti kultūrinius renginius švietimo įstaigose, atrankos tvarką bei jų programų vertinimo kriterijus.
Vadovaudamiesi jais švietimo įstaigų vadovai galėtų užtikrinti, kad kviečiamų atlikėjų programų turinys atitiktų vaikų amžių, poreikius bei ugdymo tikslus. Mokamų renginių organizavimą siūloma derinti su vaikų tėvais ar globėjais.
Dažniausiai mokami kultūriniai renginiai organizuojami ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pradinėse mokyklose. Kai kuriose švietimo įstaigose vidutiniškai po 2-3 litus kainuojantys pramoginiai renginiai vyksta ir pamokų metu.
Kad ugdymo įstaigose pasirodo abejotino profesionalumo kolektyvai bei atlikėjai pažymėjo Rietavo, Šakių rajono, Zarasų rajono, Birštono, Ignalinos rajono savivaldybių specialistai.
Pasak jų, kaime gyvenančios šeimos dėl materialinių sunkumų bei atstumo retai gali su vaikais nuvykti į rajono centruose ar sostinėje vykstančius profesionalius pasirodymus.
Tokioms šeimoms mokamų pramogų organizavimas mokyklose ir vaikų darželiuose dažnai vienintelė galimybė pamatyti „gyvą aktorių”, spektaklį ar išgirsti koncertą. Tad, kai kurių švietimo darbuotojų nuomone, „geriau antrarūšė kultūrinė programa nei nieko”.
2005-11-15 10:10