Verslo aplinka besivystančiose Europos ekonomikose pastaraisiais metais labai pagerėjo, tačiau prasta infrastruktūra bei silpnos institucijos vis dar kenkia verslo rezultatams, parodė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) tyrimas.
Kasmetinėje savo ataskaitoje apie pereinamojo laikotarpio ekonomikas ERPB teigė, kad netikrumas dėl makroekonomikos ir teisinės bazės, silpnos teisinės ir finansinės institucijos bei korupcija išlieka pagrindinės sėkmingo verslo kliūtys Vidurio, Pietų ir Rytų Europoje.
„Verslo aplinkoje pastebimas pagerėjimas, įskaitant patikimesnes infrastruktūros paslaugas bei didesnį ekonomikos stabilumą, tačiau pereinamojo laikotarpio ekonomikos vis dar smarkiai atsilieka nuo brandžių ekonomikų”, – teigė bankas, pristatydamas apklausos tyrimo, kuris yra dalis ataskaitos, rezultatus.
ERPB apklausoje dalyvavo daugiau nei 9,5 tūkst. bendrovių iš 26 šalių Vidurio bei Pietų Europoje, Baltijos šalyse, Turkijoje bei buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Tyrimas parodė, kad privataus sektoriaus eksportuotojai ir smulkusis verslas nedideliuose miestuose kenčia labiausiai.
„Bendrovės, kurios susiduria su didžiausiais sunkumais, yra kaip tik tos, kurios skatina augimą ir kuria darbo vietas”, – teigė bankas.
„Verslo aplinka yra sudėtingesnė bendrovėms, įsikūrusioms ne šalių sostinėse, todėl pereinamosios ekonomikos naudos išplitimas į atokesnius regionus vis dar išlieka didis iššūkis besivystančiose šalyse”, – teigiama ataskaitoje.
Tyrimas parodė, kad verslo sąlygos labiausiai pagerėjo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalyse. Vidurio ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse pagerėjimas buvo mažiausiais, nors pastarųjų šalių ūkiai yra arčiausiai subrendusių ekonomikų lygio.
ERPB teigė, kad pati didžiausia kliūtis verslui yra nežinomybė dėl teisinės bazės, kuri turi įtakos pačioms dinamiškiausioms kompanijoms, tokioms kaip eksporto bendrovės ir įmonės, kurios neinvestuoja uždirbto pelno.
Makroekonomikos stabilumas taip pat kelia susirūpinimą daugeliui apklausoje dalyvavusių bendrovių.
„Bendrovės galėtų geriau priimti ilgalaikius sprendimus, jei vyriausybė nustatytų ir pristatytų bendrovėms vidutinės trukmės ekonomikos politiką ir planuojamus įstatymų pakeitimus”, – patarė ERPB.
Nors pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse bendrovės susiduria su mažesniais sunkumais dėl darbo jėgos nei išsivysčiusios šalys, tačiau ši problema tampa vis aktualesnė. Teisinės sistemos efektyvumas padidėjo nedaug.
Skirtingų regionų įmonės pranešė apie labai skirtingą korupcijos lygį, kuris buvo nustatytas pagal „kyšio mokestį” arba pagal neoficialias bendrovių išmokas. „Kyšio mokestis” buvo didžiausias NVS šalyse, po jų sekė Pietų Europa, Vidurio Europa ir Baltijos šalys.
Tačiau „kyšio mokesčių” lygis daugelyje šalių nuo 2002 iki 2005 metų sumažėjo, teigiama ataskaitoje.
2005-11-15 07:18