Opozicija rankų dar nenuleidžia

Valdančiosios daugumos atstovai pripažįsta, kad laikinosios komisijos sudarymui pasipriešino dėl išskaičiavimo

Tiek Seimo Pirmininkas socialliberalas Artūras Paulauskas, tiek ir jo pavaduotojas socialdemokratas Česlovas Juršėnas vakar neslėpė, jog valdančioji dauguma sužlugdė opozicijos iniciatyvą sudaryti laikinąją komisiją premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo reikalams ištirti vadovaudamasi pragmatiškais išskaičiavimais.

Kitoje situacijoje pasielgtų kitaip

„Sprendžiant šitos komisijos klausimą, reikėjo galvoti apie Lietuvą ir padėtį Lietuvoje, kas šiandien Lietuvoje yra svarbiausia – pasirengimas euro įvedimui, „Mažeikių naftos” likimas, kitų metų Biudžeto įstatymo projektas”, – vakar per spaudos konferenciją pareiškė Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas.

Panašiai spaudai kalbėjo ir A.Paulauskas: „Galbūt kitoje situacijoje taip pat sakyčiau, kad komisija reikalinga, palaikyčiau jos kūrimą. Bet šiandien matau, kad dėl šio veiksmo atsidurtume labai blogoje padėtyje. O ant nosies – euro įvedimas, savivaldybių rinkimai, biudžeto priėmimas. Tad negaliu nesilaikyti valstybinės pozicijos, pasiduoti vienadieniams veiksmams”.

Tokiais žodžiais valdančiosios daugumos atstovai pademonstravo esą pragmatiškosios politikos šalininkai. A.Paulauskas taip pat pripažino, kad, sprendžiant komisijos sudarymo klausimus, taip pat buvo „kalbama apie koalicijos išlikimą”.

Aptarė veiksmų planą

Tuo tarpu parlamentinė opozicija įsitikinusi, kad Seimo Pirmininkas prarado teisę kalbėti apie skaidrumą ir moralią politiką. „Tai, kas vyko ketvirtadienį, yra priešingas žingsnis nei morali politika. Įvyko susitarimas, demokratijos principų laužymas, paminant įstatymus, mes tikime, kad netgi Konstitucija buvo sulaužyta”, – vakar pareiškė Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotojas Rasa Juknevičienė.

Priminsime, kad prieš savaitę, praėjusį antradienį, opozicija po trijų balsavimų nurungė valdančiąją daugumą, ir Seimas vos vieno balso persvara priėmė nutarimą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją A.Brazausko žmonos verslui ištirti. Deja, ketvirtadienį dauguma sutelkė jėgas ir, tvirtinant šių komisijų sudėtį, pasiekė revanšą – nutarimas dėl komisijų sukūrimo nebuvo priimtas.

Tačiau opozicija neketina nuleisti rankų ir galbūt ims savarankiškai tirti premjero A.Brazausko šeimos verslo skaidrumą.

„Galimybių spektras pakankamai platus. Po Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimo mes apsispręsime, kuriuo keliu opozicija keliaus toliau”, – vakar po susitikimo su parlamento vadovu A.Paulausku tvirtino Seimo vicepirmininkas ir Liberalų frakcijos narys Gintaras Steponavičius.

Pasak jo, opozicija jau aptarė veikimo būdus. Svarstyta galimybė kviestis premjerą atsakyti į klausimus Seime, taip pat dar kartą kelti tyrimo klausimą. Neatmetama galimybė „Draugystės” viešbučio privatizavimo reikalus bandyti aiškintis ir laikinojoje tyrimo komisijoje, nagrinėjančioje bankrutavusio EBSW koncerno veiklą. Gruodį premjeras kviečiamas liudyti šios komisijos posėdyje.

Bendros kalbos nesurado

Keturių opozicinių frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai vakar su A.Paulausku kalbėjosi apie Seimo sprendimą nesudaryti laikinųjų komisijų tiek ir dėl A.Brazausko šeimos verslo reikalų, tiek ir dėl užsienio reikalų ministro Antano Valionio praeities.

Po susitikimo opozicionieriai tvirtino buvę nesuprasti arba neišklausyti, o A.Paulauskas, priešingai, sakė iš parlamentinės mažumos atstovų neišgirdęs „jokių priekaištų ir kaltinimų”.

Seimo opozicija įsitikinusi, kad Seimo Statutas aiškiai nurodo, jog laikinosios komisijos turi būti sudaromos automatiškai, jeigu tam pritaria ne mažiau kaip 36 parlamentarai. Konservatorių iniciatyvą sudaryti komisiją premjero šeimos verslo skaidrumui tirti savo parašais buvo parėmę 43 parlamentarai.

Opozicija savo nuomonę grindžia ir ankstesniu EPK išaiškinimu. Po to, kai ketvirtadienį dauguma savo balsais blokavo opozicijos iniciatyvą, visos opozicinės frakcijos bei nepriklausomi parlamentarai dar kartą kreipėsi į EPK.

Tačiau Seimo Pirmininkas po susitikimo su opozicijos atstovais pakartojo anksčiau daugumos deklaruotą poziciją, kad ji turėjo teisę atmesti iniciatyvą sudaryti komisijas. Be to, A.Paulausko nuomone, viešbučio „Draugystė” privatizavimo aplinkybes galėtų tirti ir kitos institucijos, o ne Seimo komisija.

Išsiskyrė su savomis nuomonėmis

„Mes likome prie skirtingų nuomonių ir skirtingai interpretuojame tas Statuto normas, kurias buvo išaiškinusi Seimo EPK, kad komisijos turėjo būti sudarytos”, – po susitikimo su A.Paulausku sakė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė.

Konservatorių frakcijos vadovė taip pat pabrėžė, kad visais atvejais turėtų būti taikomi vienodi standartai: „Vienais atvejais komisija reikalinga – Rolando Pakso arba Viktoro Uspaskicho atveju, kitais – nereikalinga. Kyla pagrįstas klausimas: gal sudarysime neliečiamųjų Lietuvos Respublikoje sąrašą, kuriems jokių komisijų sudaryti negalima, ir nesvarbu, kokio rango tai būtų politikai, mes visi turėtume tylėti. Tai tikrai nėra demokratijos, o autoritarinės valstybės principai”.

Opozicijos atstovai taip pat pabrėžė, kad Seimo vadovas, net ir būdamas valdančiosios daugumos atstovas, nepriklauso jokiai frakcijai ir dėl to turėtų būti savotiškas juridiškai teisingų sprendimų garantas.

Žiūrės, ar moka skaityti

Č.Juršėno nuomone, opozicija, kuri dabar skundžiasi jos teisių pamynimu, išties turi milžiniškas teises, tačiau nemoka arba nenori jomis naudotis. Šias teises, pasak socialdemokrato, opozicijai užtikrina Konstitucija ir Seimo Statutas.

„Opozicija pagal mūsų Konstituciją ir Seimo Statutą turi milžiniškas teises. Jei jomis visomis nesinaudoja – tai yra ne mano problema. Aš būčiau opozicijoje – turėčiau ką veikti. Mes su Vyteniu Andriukaičiu ir kitais parlamentarais tai ne kartą įrodėme. Aš tris kartus buvau opozicijoje – man visai patiko”, – vakar teigė Č.Juršėnas.

Paklaustas, kokiomis teisėmis dar galėtų pasinaudoti opozicija, norėdama išsklaidyti jai kylančias abejones dėl A.Brazausko šeimos verslo skaidrumo, Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas pareiškė nenorįs dalyti opozicijai patarimų.

„Jie turi dideles teises. Pasižiūrėsiu, kaip jie moka skaityti Konstituciją ir Statutą, – vakar per spaudos konferenciją sakė Seimo Statuto specialistu tituluojamas socialdemokratas.

Tačiau vėliau jis vis dėlto pridūrė: „Jei labai norės, jie galės manęs paprašyti patarimo”.

O visuomenei, jeigu jai lieka neatsakytų klausimų, Č.Juršėnas pasiūlė atsakymų ieškoti „per teisines institucijas ir teisingumą Lietuvoje”.

Pasiūlė susitelkti pareiškimų rašymui

Č.Juršėnas taip pat priminė, kad Seimo opozicija turi dar vieną svarbią teisę – daryti pareiškimus Seimo posėdžių pabaigoje. Pasak jo, šios kadencijos Seimas išsiskiria sukurtų laikinųjų komisijų gausa ir ypač retais Seimo narių pareiškimais.

„Komisijų yra daugiau lyginant su kitomis kadencijomis – per vienerius metus daugiau nei dešimt komisijų. Pareiškimų, kuriuos turi teisę daryti ar frakcija, ar kiekvienas Seimo narys – beveik nėra, o tai labai svarbi opozicijos teisė. Jei kas nepatinka – ji kasdien posėdžio pabaigoje gali daryti vieną, antrą, penkis ar daugiau pareiškimų. Kažkodėl šia teise nesinaudojama”, – stebėjosi Č.Juršėnas.

Tačiau Č.Juršėno pamokėlė, kaip derėtų naudotis savo teisėmis, opoziciją tik prajuokino.

„Mes stengiamės išnaudoti pirmiausia prasmingas ir galinčias turėti praktinį poveikį parlamentinės kontrolės priemones. Pareiškimas gali atkreipti visuomenės dėmesį, bet tai, kad jis perskaitomas plenarinio posėdžio salėje, jis nėra niekuo ypatingesnis nei pareiškimas, kurį perskaitome spaudos konferencijoje”, – replikavo konservatorius Jurgis Razma.

Pasak jo, valdančiosios daugumos atstovai tokiomis kalbomis tik bando užglaistyti kilusį skandalą dėl pažeistų opozicijos teisių.

Arūnas Ivaškevičius