Finansiniai aferistai, pasinaudojantys mokesčių lengvatomis, iš valstybės biudžeto grobia milijonus
Artimiausiu metu Jonavos rajono apylinkės teismas pradės nagrinėti dar vieną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstytojų baudžiamąją bylą, kurios tyrimas atskleidė itin stambų finansinių machinacijų mastą. Šeši prieš teismą stosiantys asmenys įtariami iš valstybės pagrobę 2 mln. litų.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad įtariamieji dar 1999 metais pasinaudojo PVM grąžinimo mechanizmu ir iš valstybės pagrobė įspūdingas sumas. Tam buvo pasinaudota dviem Jonavoje oficialiai veikusiomis ir dar penkiomis fiktyviomis įmonėmis, kurios neva eksportuodavo medieną į Olandiją, Vokietiją bei Daniją.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai nustatė, kad du kauniečiai bei keturi Jonavos gyventojai klastodavo PVM sąskaitas-faktūras, Mokesčių inspekcijai pateikdavo melagingus duomenis apie medienos eksporto apimtis ir taip iš valstybės susigrąžindavo nemažą PVM permoką.
Ties patys asmenys ir vadovavo oficialiai veikusioms bendrovėms, kurioms Mokesčių inspekcija sugrąžindavo PVM, ir steigė fiktyvias įmones, „užsiėmusias” medienos verslu.
Neva užsienin eksportuojama mediena būdavo įsigyjama Lietuvoje, tačiau iš šalies ji niekur neiškeliaudavo. Pasinaudojant šiuo modeliu, nuo 1999 metų sausio iki rugpjūčio mėnesio iš valstybės buvo pagrobta beveik 2,3 mln. litų. Baudžiamojoje byloje užfiksuota daugiau kaip 350 dokumentų klastojimo atvejų.
Visi įtariamieji, neigiantys savo kaltę, teismo laukia laisvėje. Iki šiol tik vienas jų buvo patekęs teisėsaugininkų akiratin dėl dokumentų klastojimo. Baudžiamasis kodeksas už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule numato laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.
PVM grobstymas Lietuvoje suklestėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį įvedus PVM sistemą ir jo grąžinimo mechanizmą. Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, nuo 1993-iųjų iki 1999-ųjų Lietuvoje per PVM grąžinimo mechanizmą iš valstybės buvo pagrobta keliasdešimt milijonų litų. Teismuose kasmet nagrinėjama nemažai PVM grobstymo bylų, o FNTT pareigūnai ir toliau atskleidžia naujas finansines machinacijas.
Vien tik praėjusią savaitę teisėsaugininkai demaskavo pusšimtį organizuotos nusikalstamos grupuotės narių, kurie įtariami apgaule iš valstybės biudžeto pasisavinę apie 2,5 mln. litų. Pareigūnai teigia turį duomenų, kad PVM buvo grobstomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse. Įtariamieji, klastodami dokumentus, naudojosi apie 30-ia įmonių, specialiai registruotų vykdyti nusikalstamai veiklai, į kurią įtraukė dar apie 60 bendrovių.
Iki šiol ne visose teismus pasiekusiose PVM grobstymo bylose buvo paskelbti nuosprendžiai, nes nemažai teismo procesų sužlugdė suėję senaties terminai. Būtent dėl PVM grobstymo bylų teisėjai ir finansinių nusikaltimų tyrėjai buvo įsivėlę į priekaištų karą, vieni kitus kaltindami nekompetentingumu. Aukščiausiojo Teismo vadovai negailėjo kritikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, pateikusiai Ministrui Pirmininkui medžiagą apie keturis šimtus teismų nuosprendžių, po kurių dauguma finansiniais nusikaltimais kaltinamų asmenų buvo išteisinti arba sulaukė simbolinių bausmių – baudų arba tik arešto.
Teisėsaugininkai linkę teisintis, jog įrodymų surinkimas kai kuriose bylose užsitęsia ne vienerius metus, nes tyrėjai iš karto tiria po kelias sudėtingas bylas. Tuo tarpu nusikalstamas pasaulis labai greitai pritaiko naujus finansinių machinacijų būdus.
Lina Navickaitė