Šiandien, 2005 m. lapkričio 11 d., sukanka vieneri metai, kai Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Sutartį dėl Konstitucijos Europai.
Už Sutartį dėl Konstitucijos Europai pasisakė 84 Seimo nariai, prieš ją balsavo 4 Seimo nariai, 3 – susilaikė. Įstatymo dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo projektas Seime pradėtas svarstyti 2004 m. lapkričio 5 d. neeiliniame Seimo posėdyje. Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė narė, ratifikavusi šią istorinę Sutartį.
Iki šiol Sutartį yra ratifikavusios 13 ES valstybių narių: Lietuva, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija, Vokietija, Latvija, Austrija, Slovakija, Malta, Liuksemburgas bei patvirtinęs Europos Parlamentas. Ispanijoje ir Liuksemburge Sutartis ratifikuota konsultaciniame referendume, likusiose – parlamente.
Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai, balsuodami referendume, atmetė Sutartį, tačiau daugelis pripažįsta, jog Sutartis visų pirma buvo atmesta dėl vidaus politikos problemų bei klausimų susijusių su tolimesne ES plėtra. Dviem ES valstybėms–kūrėjoms atmetus Sutartį, iki 2006 metų pabaigos turėjęs pasibaigti Sutarties ratifikavimas buvo sustabdytas ir paskelbtas „apmąstymo laikotarpis”.
Sutartyje numatyta, jog jei keturi penktadaliai valstybių narių ratifikuos Sutartį per du metus nuo jos pasirašymo, o kitos valstybės narės to nepadarys, tada ES valstybių lyderiai susirinks spręsti šio klausimo.
Sutartį dėl Konstitucijos Europai paruošė Konventas dėl Europos ateities, dirbęs nuo 2002 m. vasario 28 d. iki 2003 m. liepos 10 d. Ruošiant šią Sutartį Konvente taip pat dalyvavo LR Seimo ir LR Vyriausybės deleguoti Lietuvos atstovai. 2004 m. birželio 18 d. Briuselyje susitikusi Europos Vadovų Taryba patvirtino Sutartį dėl Konstitucijos Europai, o 2004 m. spalio 29 d. Romoje 25 Europos Sąjungos valstybių narių vadovai ją pasirašė.
Konvento parengtas Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas įtvirtina daug svarbių nuostatų: numatomas efektyvesnis sprendimų priėmimas išsiplėtusioje ES, konsoliduojami pamatiniai ES teisės tekstai, supaprastinamos teisinės procedūros, apibrėžiamas ES teisinis statusas. Į Sutartį įtraukiama Pagrindinių teisių chartija kaip teisiškai įpareigojantis dokumentas, tiksliau apibrėžiamas kompetencijos padalijimas tarp ES ir valstybių narių, Europos Parlamentas plačiau įtraukiamas į ES sprendimų priėmimą, stiprinamas nacionalinių parlamentų vaidmuo ES (ypač prižiūrint subsidiarumo principo įgyvendinimą), įsteigiamos ES užsienio reikalų ministro ir Europos vadovų tarybos pirmininko pareigybės, oficialiai įtvirtinama savanoriško išstojimo iš Europos Sąjungos galimybė ir nustatoma išstojimo tvarka.
Lietuvos Respublikos Seimas