Daugiausia mirčių sukelia kraujotakos ligos

Dalies ankstyvų mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės skirtų dėmesio sveikatai. Daugelis grėsmingų kraujotakos ligų atsiranda dėl sutrikusio cholesterolio kiekio. Todėl labai svarbu nuolat tikrinti jo kiekį kraujyje.

Liūdna statistika

Naujausiais duomenimis, per pastaruosius penkerius metus mirtingumas, skaičiuojant 1000 gyventojų, padidėjo 8 procentais.

Faktai rodo, kad daugiausia žmonių Lietuvoje miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Statistikos departamentas paskelbė, jog 2000-2004 m. mirusiųjų nuo šių ligų padaugėjo net 8 procentais.

Pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 45,6 procento vyrų ir 64,5 procento moterų. Kaip skelbiama, nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausia miršta 60 metų ir vyresni žmonės.

Cholesterolio dalys

Galima manyti, kad dalies šių mirčių būtų buvę galima išvengti, jei žmonės būtų laiku ir nuolat rūpinęsi sveikata. Mokslininkai yra įrodę, kad daugeliui grėsmingų kraujotakos ligų atsirasti įtaką daro sutrikęs cholesterolio kiekis.

Bet reikia atkreipti dėmesį, jog ligas sukelia tik viena cholesterolio dalis – vadinamasis blogasis (mažo tankio). Ši cholesterolio dalis į organizmą patenka su gyvulinės kilmės maistu: kiaušiniais, mėsa, pieno produktais ir kt. Būtent jis nusėda ant kraujagyslių sienelių ir kelia grėsmę sveikatai.

„Gerasis” (didelio tankio) cholesterolis gaminamas kepenyse. Jis nenusėda ant kraujagyslių sienelių.

Vaistinėje ištyrus tik bendro cholesterolio kiekį kraujyje nesužinoma, kurio, „gerojo” ar „blogojo”, yra per daug. Juk nesigydoma, jei bendras cholesterolio kiekis padidėja „gerojo” sąskaita. Bet jei daug „blogojo” cholesterolio, iš karto galima imtis gydymo.

Cholesterolio kiekio tyrimas tiksliau atliekamas tik kraują tiriančiose laboratorijose.

Ištirti pravartu kasmet

Cholesterolį profilaktiškai rekomenduojama tirti kasmet, jei jums daugiau nei 20 metų, šeimoje yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, turite antsvorį ar mėgstate riebų maistą.

Kraujagyslių pokyčiai prasideda apie 20-uosius metus. Tuo metu dar nejaučiama jokių ligos požymių. Jie pasireiškia praėjus net 10-20 metų. Tuomet pradedama dusti ir greit judant, ir ilsintis. Jaučiami skausmai krūtinėje, širdies permušimai ir kiti nemalonūs pojūčiai.

Šie palyginti nepavojingi požymiai iš tikrųjų pranašauja labai rimtas ligas. Todėl reikėtų atkreipti į juos dėmesį. Taip bus galima užkirsti kelią širdies infarktui ar galvos smegenų insultui.

Tačiau geriausia sau padėti, kai dar nejaučiama jokių negalavimų. Tai padaryti paprasta: tereikia ištirti cholesterolio dalių kiekį kraujyje. Profilaktiniai tyrimai atliekami ir be specialaus siuntimo.

Aurelija Barmaitienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.