Nors tūkstančiai Lietuvos žmonių pasinaudojo šiemet atsiradusiomis valstybės apmokamomis teisinėmis konsultacijomis savivaldybėse, tačiau smurtinių nusikaltimų aukos finansinės paramos kol kas nesikreipia.
Apie tai ne kartą kalbėjo teisingumo ministras Gintautas Bužinskas ir vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius. Kaip žinia, šiais metais įsigaliojo du nauji socialiai bene svarbiausi Teisingumo ministerijos veikloje įstatymai. Nuo gegužės veikia naujas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, o nuo liepos – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas.
Anot teisingumo ministro Gintauto Bužinsko, „teisinėmis konsultacijomis pasinaudojo jau tūkstančiai žmonių, o dėl kompensacijų už smurtinius nusikaltimus realių prašymų dar nesame gavę”. „Manau, kad dauguma žmonių dar tiesiog nežino, jog gali tikėtis valstybės finansinės paramos, jeigu patyrė smurtą jie ar jų artimieji”, – gyventojų pasyvumą argumentavo vidaus reikalų ministras. „Gali būti, kad policijos pareigūnai tirdami nusikaltimus nepakankamai suteikia informacijos apie tai, kur ir kaip gali kreiptis smurtinių nusikaltimų aukos, nors tokių nusikaltimų nuo liepos mėnesio šalyje įvykdyta tikrai nemažai”, – pažymėjo G.Furmanavičius.
Pasak G.Furmanavičiaus, kadangi smurtinių nusikaltimų skaičius, deja, kiekvienais metais didėja, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas suteikia galimybę daugeliui žmonių, tapusių smurtinių nusikaltimų aukomis, gauti finansinę paramą.
Atsižvelgdamas į šią situaciją, ministras G.Bužinskas pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai tarpininkauti ir padėti per policijos pareigūnus žmones informuoti apie jiems suteiktą galimybę gauti valstybės finansinę paramą, jei jie nukentėjo nuo smurtinio nusikaltimo. „Esame išleidę specialius lankstinukus bei atmintines, kuriuose trumpai ir aiškiai parašyta, kur ir kaip galima sužinoti apie valstybės paramą – tereikia kreiptis į Teisingumo ministeriją”, – pažymėjo G.Bužinskas.
Teisingumo ministras susitikime pažymėjo, kad iki šiol į ministeriją kreipėsi vos keletas asmenų, kurie domėjosi valstybės kompensacijomis smurtinių nusikaltimų aukoms. Keli žmonės kreipėsi dėl pernelyg seniai įvykusių nusikaltimų, o kiti kreipėsi dėl ne smurtinių nusikaltimų padarytos žalos atlyginimo.
Išnagrinėję susidariusią padėtį ministrai sutarė, kad Teisingumo ministerijos išleistus specialius lankstinukus ir atmintines gali žmonėms platinti policijos pareigūnai. Mat jie pirmieji atvyksta į nusikaltimų vietas ir bendrauja su nusikaltimų aukomis arba jų artimaisiais. „Suprantu, kad daugeliu atvejų žmonės būna ištikti šoko ir jiems nelabai rūpi kita, tačiau, gavęs atmintinę ir atsitokėjęs po nelaimės, žmogus galės ramiai kreiptis pagalbos”, – vylėsi teisingumo ministras.
Įstatymas nustato atvejus, kuriais valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir šios žalos kompensavimo tvarką. Smurtinis nusikaltimas – tai Baudžiamajame kodekse numatyto apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo požymių turinti pavojinga veika, kuria buvo tyčia atimta nukentėjusio asmens gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (tyčinis nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas), arba pasikėsinta į seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą (išžaginimas, seksualinis prievartavimas ir pan.).
Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą turi nukentėję asmenys arba asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai.
Dainius Radzevičius