Nesitariant nei su Kauno apskrities ir miesto vadovais, nei su medikais parengta įstatymo pataisa leistų Kauno medicinos universiteto klinikoms savo rankose sukoncentruoti stacionaro sveikatos priežiūros paslaugų monopolį
Lietuvoje sveikatos priežiūros restruktūrizacija vyksta kaip pasakoj: „Lydekai paliepus, man panorėjus”.
Užsimanė Kauno medicinos universitetas (KMU), turintis savas Klinikas, tapti kitų ligoninių steigėju, valdyti miesto pacientų srautus (atitinkamai ir už jų gydymą ateinančius finansus) ir kaipmat, beveik slapta, tokia įstatymo pataisa parengta ir užregistruota Seime.
Dirbant ranka rankon, tai įgyvendinti visai nesunku: sveikatos apsaugos ministras – „išeivis” iš KMU, valdančiosios Darbo partijos atstovas Žilvinas Padaiga, jo partijos kolegė – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Ji, paprašyta Sveikatos apsaugos ministerijos, ir teikia minėtą projektą.
Interesų „stūmimas”
Seime įregistruotas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio papildymo įstatymo projektas.
Jo tikslas – sudaryti įstatyminį pagrindą universitetams, vykdantiems trijų pakopų medicinos studijas, tapti ligoninių steigėjais kartu su apskričių viršininkais ar savivaldybių tarybomis. Nors įstatymo projekte nėra konkrečiai įvardyti universitetai, bet turėta mintyje Kauno medicinos ir Vilniaus universitetai (daugiau tokių Lietuvoje ir nėra). Projektą Seime užregistravusi D.Mikutienė patvirtino, kad įstatymo pataisa apimtų Kauno ir Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigas.
Savivaldybės, atsakingos už gyventojų sveikatos priežiūrą, ligoninės, į kurių steigėjus pretenduoja universitetai, apie kuriamus planus ir jau parengtą projektą sužinojo kone paskutiniai ir „partizaniškai” – iš neoficialių šaltinių. Su jais nesitarė ir jų nuomonės neklausė nei idėjos autoriai, nei jos vykdytojai Sveikatos apsaugos ministerijoje ar Seime.
Kuluaruose apie tai diskutuojama intensyviai, tačiau atvirai kalbėti išdrįsta nedaugelis – jėgos nelygios. Dirbantys sveikatos apsaugos sistemoje, gerai išmanantys jos specifiką, gydymo įstaigų restruktūrizavimo procesą sekantys specialistai stebisi, kaip agresyviai Kauno medicinos universiteto klinikos siekia monopolio ir valdžios, vis daugiau gydymo įstaigų stengiasi „priglausti” po savo sparnu.
„Vyksta Klinikų interesų „juodas stūmimas” per valdžios instancijas, – sakė atsakingas pareigas užimantis medikas. – Kiek jie dar norės? Vyrauja noras užimti atitinkamas pozicijas, perimti pacientų srautus, gydymo įstaigų turtą”. Visa tai, be abejo, pateikiama kaip rūpestis efektyvesniu ligonių gydymu, racionalesniu išteklių naudojimu.
Savivaldybių nuomonės neklausė
„Savivaldybė yra keleto ligoninių steigėja, bet mūsų nuomonės niekas neklausė. Nieko apie projektą nebuvo girdėję ir ligoninių, į kurias kėsinasi Universitetas, vadovai, – tvirtino Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus. – Universitetas nori perimti ligoninių valdymą, priežiūrą. Kaip jie įsivaizduoja galį tapti steigėjais? Koks būtų jų turtinis, kaip steigėjų, įnašas? Nesuvokiu šių norų prasmės. Įžvelgiu Klinikų monopolio tendencijas. Manau, kad projektas parengtas skubotai. Be medikų, gydymo įstaigų vadovų pastabų, nuomonių jis net nesvarstytinas”.
Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas įsitikinęs, kad minėta įstatymo pataisa visiškai nereikalinga.
„Savivaldybė yra miesto ligoninių steigėja, atsakinga už gyventojų sveikatos priežiūrą ir su savo funkcijom susitvarko, – teigė K.Kuzminskas. – Ligonių gydymas ligoninėse turi likti savivaldybių pavaldumo. Universitetas, manau, turi pakankamai mokslo, pedagoginių uždavinių, ir tikrai jam nereikia vykdyti kažkokios politikos kitų ligoninių atžvilgiu. Jei Universitetas, įgyvendindamas mokslo, pedagoginius tikslus, norėtų bendradarbiauti su kitomis miesto ligoninėmis, mes pasirengę pasirašyti bendradarbiavimo sutartis”.
Kauno rajono meras Leonardas Gineika tvirtino apskritai nieko apie minėtą projektą negirdėjęs, Savivaldybės niekas neinformavo.
Gydymo įstaigų steigėjais tapus universitetams, iš dalies išnyktų savivaldybių atsakomybė bendruomenėms už gyventojų sveikatos apsaugos būklę.
Universitetas siekia valstybinių funkcijų
Nors Vyriausybės nutarimas reglamentuoja, jog gydymo įstaigų restruktūrizaciją įgyvendina apskričių viršininkai ir teritorinės ligonių kasos, jo nelabai norima paisyti.
Akivaizdus to pavyzdys, kai KMU rektorius ir sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą apie Onkologijos ligoninės reorganizavimo sąlygas, kurios verčia ją KMU Klinikų padaliniu. Apskritis apie tai sužinojo tik perskaičiusi įsakymą „Valstybės žiniose”. Štai tokia Lietuvoje gydymo įstaigų restruktūrizavimo koordinacija.
„Nematė reikalo su apskritimi kalbėti nei apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimą, nei jo korekcijas. Sužinojome tik post factum”, – teigė Kauno apskrities viršininko administracijos vyriausiasis gydytojas Henrikas Čeida. – Taip nutiko ir dabar. Birželio 1-ąją Kauno teritorinėje ligonių kasoje viešėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė užsiminė, kad minėtas projektas užregistruotas Seime”.
Nors projektą Seime teikianti D.Mikutienė aiškinamajame rašte tvirtina, kad, universitetams tapus steigėjais, pagerėtų gydymo įstaigų veiklos koordinavimas, H.Čeida taip nemano.
„Įžvelgiu Universiteto norą dalyvauti valdyme, priiminėti tokius sprendimus, kokių jie nori. Bet argi universitetas turėtų vykdyti valstybines funkcijas, kurių jie dabar siekia? – stebėjosi H.Čeida. – Juk iki šiol Universitetas dėl savo autonomijos nenorėdavo valstybės įsileisti į savo „kiemą”. Ne kartą kalbėjome, jog Universitetas su kitomis gydymo įstaigomis galėtų bendradarbiauti pasirašęs bendradarbiavimo sutartis. Tai būtų kelias, kuriuo dažniausiai eina kitos Europos šalys. Ten universitetai neuniversitetinių ligoninių valdymui daro nedaug įtakos. Pas mus jau būtų kažkoks lietuviškas variantas”.
H.Čeida tikisi, jog ateityje apie gydymo įstaigų restruktūrizavimo planų korekcijas, projektus oficialiai bus informuojamos ir ligoninės, ir apskritys. „Vos išgirstam apie kokį nors projektą, kuris net nebuvo aptariamas, o jis jau pateikiamas beveik kaip pasiūlymas, svarstytinas Strateginiame planavimo komitete, – apgailestavo H.Čeida. – Stebina tokie veiksmai. Maždaug nujauti, kas to autorius ir „stūmėjas”, tačiau viską reikia daryti viešai, dedant argumentus ant stalo, ir diskutuoti. Kad nereikėtų nerimauti, jog veikia kažkieno interesai. Matyt, dėl tų interesų ir nenorima nei derinti, nei kalbėtis, nes tada juos lengviau „prastumti”.
Užprogramuotas konfliktas
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Kauno apskrities ligoninės generalinis direktorius Stasys Gendvilis įsitikinęs, kad minėto įstatymo projekte užprogramuotas konfliktas tarp gydymo įstaigų steigėjų.
„Juk steigėjas, pagal įstatus, yra gydymo įstaigos dalininkas su tam tikru materialiu įnašu. Universitetas to padaryti negali. Tokių uždavinių nenumato ir jo statutas. Restruktūrizavimas turi vykti apskrities, miesto mastu, o kai įsimaišys dar vienas steigėjas, jis stengsis restruktūrizavimo procesą paveikti savo naudai”, – sakė S.Gendvilis.
Be to, tektų keisti ar papildyti ne vieną sveikatos sistemos, sveikatos priežiūros įstaigų darbą reglamentuojantį įstatymą.
Nors minėtos įstatymo pataisos projektas sukurtas specialiai Kauno medicinos ir Vilniaus universitetams ir skirtas šių miestų ligoninių pavaldumui pakeisti, tačiau nei Kaunas, nei Vilnius nėra jame konkrečiai įvardyti. Priėmus pataisą, ir teoriškai, ir praktiškai KMU bei VU galėtų tapti Alytaus ar bet kurio kito miesto ligoninių steigėjais.
„Jei Universitetas, kaip steigėjas, į Alytaus ligoninę ateitų su pinigais ir gera tvarka, mes gal ir neprieštarautume, nes siekiame, kad ligoniai gautų kuo geresnes medicinos paslaugas. Tačiau koks gali būti ligoninės valdymas neturint joje nieko? Kas turi lėšas, tas ir valdo”, – sakė Alytaus meras Vytautas Kirkliauskas.
Laukiama ekspertų išvadų
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė „Kauno dienai” nenorėjo komentuoti įstatymo projekto, kol nesužinos ekspertų nuomonės.
„Projektą rengė Sveikatos apsaugos ministerija ir prašė, kad mes jį greičiau teiktume ir registruotume Seime, nes vyksta įstaigų restruktūrizacija, – sakė D.Mikutienė. – Nesirengiam jo svarstyti, kol negausim išsamios nuomonės ir nebus išsamiai išdiskutuota”.
Tačiau aiškinamajame rašte D.Mikutienė ir be ekspertų išvadų teigia, kad priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
Universitetinės medicinos vizija
Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga teigė, jog Kauno medicinos bei Vilniaus universitetams tapus gydymo įstaigų steigėjais, geriau būtų sprendžiamos Vilniaus ir Kauno sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos problemos.
„Šiuose miestuose galėtų būti vystoma universitetinės medicinos vizija. Universitetams priklausančios gydymo įstaigos vaidintų pagrindinį vaidmenį skirstant pacientų srautus”, – aiškina Ž.Padaiga.
Pasak ministro, šiuose dviejuose miestuose yra sukoncentruotas didžiausias ligoninių lovų skaičius visoje Lietuvoje ir jį reikėtų labiausiai sumažinti. Įgyvendinti šį tikslą padėtų ir gydymo įstaigų steigėjų keitimas.
„Bet kokį judesį restruktūrizacijos srityje visi vertina kaip pažeidžiantį kieno nors interesus. Tačiau dažniausia priežastis yra atskirų įstaigų vadovų nenoras prisiimti atsakomybę už tai, kad, pavyzdžiui, Kauno mieste reikia ligoninių lovų skaičių sumažinti daugiau kaip 1 tūkstančiu, atitinkamai plėtojant pirminę sveikatos priežiūrą, slaugą, palaikomąjį gydymą, – sakė Ž.Padaiga. – Įteisinus naują tvarką, keistųsi įstaigų pavaldumas, kai kurių iš jų vadovai, priklausomybė, o to ne visi nori. Tačiau tai neišvengiama, tai ir yra reforma, restruktūrizacija. Laikydami dabartinį tinklą ir nieko nedarydami mes galime tik vaidinti, kad kažkas vyksta, nors realiai to nėra”.
Tokią ministerijos poziciją yra palaiminęs ir Vyriausybės strateginio planavimo komitetas, tiesa, kol kas jis nagrinėjo tik sostinės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo viziją. Vilniuje numatytiems pokyčiams pritarė ir premjeras, ir apskrities viršininko administracija, Savivaldybė.
Šiuo metu ministerija rengia Kauno apskrities restruktūrizavimo planą, tačiau Ž.Padaiga nepanoro jo komentuoti, nes „kiekvienas komentaras priimamas labai skausmingai”, be to, planai dar neaptarti su Kauno miesto bei apskrities vadovais, premjeru. Kai planas bus parengtas, jis bus teikiamas svarstyti Strateginio planavimo komitetui.
Racionaliausias variantas?
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius Juozas Pundzius palankiai vertina tokius ministerijos planus.
„Restruktūrizaciją įgyvendinti labai sunku, nes trims skirtingoms įstaigų steigėjų grupėms susitarti praktiškai neįmanoma. Jei sveikatos priežiūros įstaigos atsidurtų po vienu skėčiu, tai padaryti būtų kur kas paprasčiau”, – aiškina J.Pundzius.
Toks modelis, kai universitetai, vykdantys medicinos studijas, tampa steigėjais kartu su savivaldybėmis bei apskritimis, turi savo ligonines, kurios koordinuoja visų miesto ligoninių veiklą, pasak J.Pundziaus, įgyvendintas daugelyje Europos šalių, Kanadoje, Skandinavijoje. „Manau, kad Lietuvai tai yra pats racionaliausias variantas”, – tikina pašnekovas.
Jis teigia, kad Kauno medicinos universitetas galėtų tapti ašimi, aplinkui kurią suksis visų miesto ligoninių veikla. „Pacientai tik išloštų. Dabar jie nemažai praranda, nes resursai yra išskirstyti po daugelį įstaigų, kurios dubliuoja viena kitos funkcijas. Pavyzdžiui, Kaune nakties metu budi 4 chirurginės brigados, teikiančios identišką pagalbą. Jos tikrai nėra apkrautos, tačiau jų išlaikymas brangiai kainuoja. Jei gydymo įstaigų steigėjas būtų tas pats, būtų galima susitarti budėti paeiliui arba atskiros įstaigos labiau specializuotųsi pagal atskiras paslaugų rūšis. Tuo tarpu sutaupytus išteklius būtų galima panaudoti pacientų gydymui”, – kalba J.Pundzius.
Jis atmeta įtarimus, kad stacionaro paslaugos bus monopolizuotos, Kauno medicinos universiteto klinikose bus sutelkti geriausi specialistai ir aparatūra, nuskriaudžiant kitas miesto ligonines, o kartu ir jų pacientus: „Ligoniai jokio skirtumo nepajus. Jie, kaip ir anksčiau, galės rinktis tą ligoninę, kuri jiems labiau patinka. Juolab kad visose įstaigose bus laikomasi vienodų metodikų, kokybės standartų”.
Violeta Gustaitytė,
Giedrė Budvytienė