Bus išspręsta labai daug problemų
Bronius Bradauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas: – Biudžetas, kad ir koks jis būtų, niekada nepatenkins visų norų. Pagal paraiškas, kurias mes gauname ir iš Seimo narių, ypač išrinktų vienmandatėse apygardose, ir iš visuomeninių ar kitokių organizacijų, reikėtų dar vieno tokio paties biudžeto. Žinoma, jeigu būtų toks, dvigubai didesnis, biudžetas, manau, tuomet atsirastų pasiūlymų ir prašymų jį dar padvigubinti. Čia ribų nėra.
Tačiau iš tikrųjų ir šiuo biudžetu išsprendžiama labai daug problemų. Įvyks pasistūmėjimas švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų finansavime, daugiau dėmesio bus skiriama pastatų renovavimui, investicinėms programoms. Ir jeigu palyginsime biudžeto socialinėms reikmėms augimą su bendrojo produkto augimu, tai aiškiai pamatysime, kad biudžete socialinėms reikmėms skiriamos lėšos žymiai pralenkia visuminio produkto augimo tempus. Iš to jau galima daryti prielaidą, kad biudžetas tikrai yra socialiai orientuotas.
Vis dėlto kiekvienas turi suprasti, kad valstybė turi tolygiai vystytis visomis kryptimis. Todėl negalime akcentuoti vien tiktai, sakykime, švietimą, vien tiktai sveikatos apsaugos sistemą, kultūrą ar sportą. Jeigu lėšas skirtume vienai kuriai nors sričiai, tai, aš manau, kad ta sritis vis viena galų gale praloš, nes ji yra glaudžiai susijusi su begale kitų sričių. Tad reikalingas protingas sprendimas, kaip tolygiai paskirstyti lėšas ir vystyti tiek švietimą, tiek sveikatos apsaugą, tiek kultūrą, tiek ir visas kitas valstybės gyvenimo sritis.
Žinoma, šimtaprocentinio, idealaus subalansavimo jokia vyriausybė ar valdančioji dauguma niekada neatras. Niekada visiems nebus gerai. Bet, aš manau, jeigu šis biudžetas, kaip planuojama, išaugs beveik 3 mlrd. litų, jis iš tikrųjų patenkins labai daug poreikių ir išspręs labai daug problemų.
Neišnaudojama proga mažinti mokesčius
Eligijus Masiulis, Seimo Ekonomikos komiteto narys:
– Kitų metų biudžeto projektas atspindi dabartinį valdančiosios daugumos ir Vyriausybės bejėgiškumą, nes visiškai neaiškūs jo prioritetai. Žinoma, reikia pasidžiaugti, kad augs finansavimas visoms sritims, tačiau pasižiūrėkime į proporcijas: švietimo ir aukštojo mokslo finansavimas išaugs tik 7 proc., o tuo tarpu žemės ūkiui – net 40 proc.
Antra problema – tai augančios valstybės valdymo išlaidos. Mes matome, kad kiekvienais metais didėja valstybės valdymo aparatui išleidžiami pinigai. Kitąmet tas augimas dar labiau pastebimas. Jeigu pedagogams algos kils kokiais 5-7 proc., tai valstybės valdymo aparate dirbantiems žmonėms kils 20 proc.
Trečią kitų metų biudžeto problemą įvardyčiau kaip labai didžiulę problemą. Tos savivaldybės, kurios sugeba dirbti ir uždirbti pinigus, turės juos atiduoti valstybei. Jeigu savivaldybės pajamos suplanuotąsias pajamas viršys 19 proc., tie pinigai iš karto bus paimami į valstybės biudžetą. Tad toks centralizmas tikrai neskatins savivaldos ir praktiškai ją žlugdys.
Na, ir ketvirta, manau, kad Lietuvos Vyriausybė neišnaudoja puikios progos ženkliai sumažinti mokesčius, kai bendrasis vidaus produktas taip sparčiai auga. Kitaip tariant, vietoje to, kad būtų didinamos kai kurios nepagrįstos išlaidos, geriau būtų ženkliai mažinti gyventojų pajamų mokestį, ir tada žmonės iš tikrųjų realiai pajustų tuos pinigus savo kišenėse.
Dabar sakoma, kad tai bus socialiai orientuotas biudžetas, tačiau realiai toks biudžetas daugiau skirtas pravalgymui, o ne investicijoms į ateitį. Lietuva pagal tiesiogines užsienio investicijas užima paskutinę vietą Europoje, tačiau investicijų skatinimui skirs tik 16 mln. litų. Tai juokinga suma, žinant, kad kitos kaimyninės šalys tam skiria kur kas daugiau pinigų, parengia infrastruktūrą, pritraukia stambias įmones, sukuria naujas darbo vietas.
Nekreipiama dėmesio į ateitį
Guoda Steponavičienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė:
– Kitų metų biudžetas suplanuotas nejaučiant atsakomybės prieš būsimas kartas. Jame reaguojama tik į šiandienos aktualijas. Jau ne pirmi metai Lietuvos ekonominė situacija gerėja, ypač ji gera šiemet – auga bendrasis vidaus produktas ir ekonomika apskritai. Nedarbo praktiškai nėra: tie, kurie nori kažką dirbti – dirba, darbuotojų net trūksta. Atlyginimai kyla, infliacija yra maža, palyginus su kitomis šalimis. Nėra jokio papildomo streso, jokios krizės, jokių didelių problemų. Tačiau daugybė problemų mūsų laukia ateityje.
Visi žino, kad ateityje bus problemų su pensijų sistema, sveikatos apsaugos sistema, žemės ūkiu, viešuoju administravimu, žinoma, ir su švietimu bei ypač aukštuoju mokslu. Ir visi kalba, kad tokioms problemoms atsirasti yra giluminių priežasčių, baiminamasi, kad mes tapsime nekonkurencingi, kad jau dabar mūsų darbuotojai yra nepakankamai kvalifikuoti aukštesnių technologijų pramonėje, kad dėl demografinės krizės turėsime problemų socialinių išmokų srityje, tačiau nėra nė žodžio, nė jokio projekto naujajame biudžete, kur būtų užsiminta apie kokias nors reformas, galinčias spręsti šias išvardytas ateities problemas. Neplanuojama jokių reformų. Susidaro vaizdas, kad ilsimasi ant rinkos ir kitų vyriausybių reformų pasiekimų, tarsi nieko nereikėtų daryti.
Aišku, kai kas gali pateikti krūvą skaičių, kad kitose šalyse, tarkime, situacija su pensijomis yra dar blogesnė, bet mums nuo to nė kiek ne geriau. Vyriausybė tokio ekonomiškai sėkmingo laikotarpio metu turėtų vykdyti esmines reformas. Tai, kad planuojama kelti atlyginimus, nėra reforma, o tik skylių kamšymas. Manau, kad Vyriausybė elgiasi neatsakingai prieš būsimus rinkėjus, ateisiančius balsuoti po penkerių dešimties metų.
Net jeigu nekreiptume dėmesio į tas gresiančias ateities problemas, kitų metų biudžetas vis viena būtų vertas kritikos. Nuo 2000-ųjų iki 2006-ųjų biudžeto pajamos beveik padvigubėjo. Tad kas suvalgo tuos pinigus, kur jie padedami, jeigu iki šiol, tarkime, medikai uždirba mažai? Būsimo biudžeto prioritetai net nėra aiškūs, nes niekas nepasakė, ko siekiama šiuo biudžetu. Pasakyti, kad jis yra socialiai orientuotas, tai nepasakyti nieko. Nes jeigu nejaučiama atsakomybės prieš ateities gyventojus, kaip jį galima vadinti socialiai orientuotu? Jis ne socialiai orientuotas, o orientuotas pakelti jį kuriančių politikų, siekiančių išdalyti daugiau pinigų, prestižą. Kam rūpi fundamentalūs dalykai, kurie neduos rezultatų jau rytoj? Lieka konstatuoti, kad biudžeto formavime nematyti valstybinio mąstymo.
* Skaičiai * faktai
* Prieš porą savaičių Seimas priėmė svarstyti 2006-ųjų metų biudžeto projektą ir ketina jį patvirtinti gruodžio 6 d. Planuojama, kad kitais metais biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) lėšas, sieks 18,686 mlrd. litų. Tai yra net 19,4 proc. daugiau, nei planuojama gauti šiemet. Gi išlaidos kitais metais turėtų siekti 20,433 mlrd. litų arba 17,3 proc. daugiau nei šiemet. Biudžeto projektą Seime pristatęs finansų ministras Zigmantas Balčytis pareiškė, kad daugiau lėšų į nacionalinį biudžetą pavyks surinkti gerėjant mokesčių administravimui. Valstybės biudžeto projekte numatyti 3,326 mlrd. litų ES lėšų į Lietuvos biudžetą ir 826 mln. litų Lietuvos įmokų į ES biudžetą. ES projektų kofinansavimui numatyta 619 mln. litų.
* Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetų pajamos be bendrosios dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui kitais metais sudarys 4,527 mlrd. litų, arba didės 11,4 proc. (470,9 mln. litų). Be to, savivaldybių biudžetams numatoma 140 mln. litų bendrosios dotacijos kompensacija. Tuo pačiu numatoma, kad savivaldybės, kurių pajamos bus 19 proc. didesnės nei planuota, perviršį turės perduoti valstybei.
* Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 1,552 mlrd. litų – 108,5 mln. litų daugiau nei šiemet. Studijų įmokoms už gerai besimokančius studentus mokėti valstybės biudžete numatyta 14 mln. litų. Mokinio krepšeliui finansuoti projekte skiriama 1,278 mlrd. litų, arba 81 mln. litų daugiau nei šiemet, iš jų 11,6 mln. litų – naujai mokytojų darbo apmokėjimo sistemai įgyvendinti. Pasak ministro Z.Balčyčio, 73 tūkst. pedagogų darbo užmokestis vidutiniškai padidės 70 litų.
* Sveikatos apsaugai siūloma skirti 1133 mln. litų, arba 164,1 mln. litų daugiau nei šiemet. Socialinei apsaugai planuojama skirti 1,27 mlrd. litų – 136,5 mln. litų daugiau nei šiais metais. Biudžete numatytas 50 mln. litų rezervas iš dalies kompensuoti sunkiai gyvenančių valstybės gyventojų išlaidas dėl brangstančių energetikos išteklių.
* Žemės ūkiui numatoma skirti 2,596 mlrd. litų, arba 742,2 mln. litų daugiau nei šiemet. Aplinkos apsaugai kitais metais numatoma 553,8 mln. litų, o tai yra net 50,2 proc. daugiau nei šiemet. Gynybai biudžeto projekte numatyta 1,246 mlrd. litų – 7 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Policijai, kitoms teisėsaugos ir specialiosioms tarnyboms bus skirta 1,323 mlrd. litų arba 81,9 mln. litų daugiau nei 2005-aisiais.
Arūnas Ivaškevičius