Užteks!”, „Įgriso!”, „Gyventojams įsipyko iki gyvo kaulo”. Tokiomis pirmųjų puslapių antraštėmis vakar mirgėjo Prancūzijos dienraščiai, reikšdami prancūzų požiūrį į jau ilgiau nei savaitę trunkančias riaušes Paryžiaus priemiesčiuose.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Paryžiaus priemiesčiuose toliau degė automobiliai, pastatai, šiukšlių konteineriai, buvo rengiami išpuoliai prieš pareigūnus ir civilius gyventojus.
Išpuolių prieš pareigūnus sumažėjo, bet sudegė daugiau nei kitomis naktimis transporto priemonių – apie 400 automobilių ir 27 autobusus. Buvo padegtas ir kiliminės dangos sandėlis.
Paryžiaus meras Bertrand’as DelanoD vakar per radiją „Europe 1” pareiškė, jog riaušių galimybė neatmetama ir pačioje sostinėje. Ekspertai susidariusią padėtį lygina su parako statine ir būgštauja, jog smurtas taps dar nuožmesnis.
Galbūt todėl policininkai riaušininkus kol kas tramdo itin atsargiai. Daugelio sociologų ir politikų nuomone, menkiausia pareigūnų klaida, net vienintelis rimčiau sužeistas arba žuvęs neramumų dalyvis paskatintų tik dar didesnį agresyvaus jaunimo įniršį ir smurtą.
Tiesa, padėtis tikrai nėra tokia dramatiška, kaip piešiama kai kuriose užsienio šalyse.
„Jeigu tikėsime angliškai kalbančia žiniasklaida, Paryžius jau atsidūrė ant pilietinio karo ribos”, – ironizavo dienraštis „Le Soir”.
Nori ne žodžių, o veiksmų
Smurto alinamų šiaurinių priemiesčių dešinieji ir kairieji merai vieningai pareiškė, jog „dar vieno vyriausybės veiksmų plano priemiesčiams” jie nebenori.
„Dabartinė situacija reikalauja ne skambių žodžių, kažin kelinto veiksmų plano – mūsų rajonuose būtina įvesti įstatymų tvarką”, – sakė Dransi priemiesčio meras Jeanas Christophe’as Lagarde’as.
„Manau, kad būtinas ir stiprus simbolinis ženklas. Norėčiau, kad šalies prezidentas atvyktų į Senos Sen Deni regioną, susitiktų su jaunimu ir taip parodytų, jog valstybė jus laiko ne nusikaltėliais, o tokiais pat piliečiais kaip ir kiti”, – pridūrė dešinysis meras.
Gyventojai – smurto įkaitai
„Tam, kad mes sužinotume, jog prancūzai pirmiausia trokšta riaušių pabaigos, atlikti visuomenės nuomonės apklausų nereikia”, – ironizavo dienraštis „France Soir”.
Labiausiai nuo nesiliaujančio smurto kenčia pačių priemiesčių gyventojai. Dauguma jų priblokšti stebisi ir nesupranta, kodėl jaunuoliai naikina rajonus, kuriuose patys gyvena, degina, galima sakyti, tėvų automobilius.
„Ką gi mes tiems vaikams padarėme? Su jais gyvename toje pačioje vietoje ir patiriame tas pačias problemas”, – aimanavo Olni priemiesčio gyventoja Josette.
Ne vienam kukliai gyvenančių priemiesčių gyventojui automobilis – labai didelis, sunkiai uždirbtas turtas. Gyvenimas ten apskritai vis labiau kaustomas smurto sukelto paralyžiaus, gyventojai jaučiasi tapę tarsi įkaitais. Dalis parduotuvių ir įmonių nedirba, sutemus bijoma išeiti į gatvę. Vietomis nebevažinėja autobusai ir žmonės, netekę automobilio, neturi kuo važiuoti į darbą.
Reikalauja ministro atsiprašymo
Krizės priemiesčiuose pasekmes pajuto ir sostinės gyventojai. Priemiestine traukinių B linija, kuri Paryžių jungia su į šiaurės rytus nuo jo esančiu Charles’io de Gaulle’io oro uostu, jau antra diena važinėja tik kas ketvirtas traukinys.
Traukinių vairuotojai nestreikuoja. Jie naudojasi numatyta teise prie vairo nesėsti, jeigu traukinyje jaučiasi nesaugiai. Trečiadienio naktį vienoje B linijos stotelių jaunuolių gauja užsipuolė vairuotojus, apgadino traukinį ir apiplėšė kelis keleivius.
Agresyvūs riaušių dalyviai nuolat skelbia, jog siautėti liausis, kai „padugnėmis” bei „nusikaltėliais” priemiesčių jaunimą išvadinęs vidaus reikalų ministras Nicolas Sarkozy jų atsiprašys.
„Pats N.Sarkozy viską pradėjo. Anksčiau pas mus buvo ramu. Jis mums sakė, kad esame nusikaltėliai. Dabar jam ir parodome, ką gi reiškia nusikaltėliai, nes anksčiau tokie nebuvome”, – žurnalistams aiškino grupelė Olni priemiesčio paauglių.
Nukentėjo politikų įvaizdis
Priemiesčius siaubiančios liepsnos gerokai apsvilino ir N.Sarkozy ambicijas 2007-ųjų prezidento rinkimuose tapti Prancūzijos vadovu.
Griežtos rankos politika, kuria šis ministras taip didžiavosi ir vis skelbė sumažėjusio nusikalstamumo skaičius, dabar atrodo visiškai bejėgė. Daugelio specialistų nuomone, ministras ne tik nepagerino padėties, bet iš dalies pats paskatino neramumus.
N.Sarkozy ėmė atvirai kritikuoti net policininkai. „Labai lengva išprovokuoti jaunimą, o paskui ramiai nueiti miegoti”, – ministrą pliekė vienos policininkų profsąjungos atstovas.
Netylantys neramumai gerokai apgadino ir šalies premjero Dominique’o de Villepino įvaizdį. Net bendražygiai dešinieji premjerą kaltina specialiai lūkuriavus, leidus N.Sarkozy vienam gesinti priemiesčiuose įsiplieskusios krizės gaisrą, kad varžovas vidaus reikalų ministras apdegtų sparnus.
Nuo praėjusio ketvirtadienio N.Sarkozy ir D.de Villepinas liovėsi vienas kitam svaidę kritikos strėles ir demonstratyviai rodo, jog dirba petys į petį.
Edita Urmonaitė