Daugeliui tėvų kyla klausimas: „Kada?” Nuo penkerių metų? Septynerių? O gal nuo trejų? Gal dar anksčiau?
Mokyti užsienio kalbos galima pradėti ikimokykliniame amžiuje, kai tebevyksta gimtosios kalbos įsisavinimo procesas. Vaikas įvaldo kalbą ne mechaniškai, o mintyse darydamas sudėtingas „operacijas”: analizuodamas, sugalvodamas taisykles, klasifikuodamas ir apibendrindamas. Visa tai vyksta nesąmoningai. Kalbos valdymo mechanizmai „įsijungia” nuo pat gimimo momento, kai tik patenkama į kalbos terpę, ir veikia iki kol kalba įvaldoma (maždaug 7-8 m.) Jei tuo periodu vaikas susiduria su dar viena (užsienio) kalba, jos mokymasis vyksta lengvai ir natūraliai. Patirtis rodo, kad mažyliai greičiau ir lengviau išmoksta užsienio kalbą nei vyresnieji (5-6 m.).
Dvikalbystė
Idealiausias užsienio kalbos mokymo būdas – kalbėti su kūdikiu ta kalba nuo pat gimimo. Be abejo, šis būdas ne visiems įmanomas, nes jis reikalauja labai gero užsienio kalbos mokėjimo. Jei vienam tėvų tai gimtoji kalba, tuomet ypatingų problemų nėra. Tuomet vaikas auga ir vystosi natūralioje dvikalbėje aplinkoje, kurioje vienas tėvų kalba su juo viena, o kitas – kita kalba. Vaikas tokioje šeimoje būdamas maždaug 4 metų gerai moksta dvi kalbas – kaip gimtąsias.
Kalbėkite su vaiku kiekvienas savo kalba nuo pat jo gimimo. O tarp savęs tėvai gali šnekėtis kaip nori. Iki 4 metų vaikai dar maišo dvi kalbas, susidaro įspūdis, kad nesuvokia, jog nuolat girdi dvi skirtingas kalbas. Kartais viename sakinyje pasako vieną žodį lietuvišką, kitą – užsienio kalba. Daugelį tėvų tai gąsdina, bet tai normalu! Net vaikai, gyvenantys vienos kalbos aplinkoje, apie 2-4 gyvenimo metus taip pat kalba „savo kalba”.
Kiti užsienio kalbų mokymo būdai
Jei gerai nemokate užsienio kalbos, tuomet turite 2 galimybes: mokykitės kalbos kartu su vaiku arba kreipkitės į specialistą. Jei renkatės specialistą, pasistenkite rasti tokį, kuris turi žinių, kaip dirbti su ikimokyklinukais. Ne visi mokykloje dėstantys specialistai tinka, nes ikimokyklinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų mokymasis skiriasi. Maždaug pirmoje klasėje pradeda formuotis loginis mąstymas, todėl užsienio kalbos mokymas remiasi loginio mąstymo metodika. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingas vaizdinis mąstymas, o patiems mažiausiems – konkretus, siejamas su veiksmais.
Jei savo kalbos mokėjimo žiniomis nepasitikite, galite pasinaudoti vienu užsienio kalbos mokymo būdų – kalbėti ta kalba ne visą laiką, o tik esant tam tikroms situacijoms. Likusį laiką bendraukite gimtąja kalba. Norėdami pasinaudoti šiuo metodu, turite iš anksto numatyti, kokiomis situacijomis tai darysite (pvz. pasivaikščiojimų metu, maudynių, valgio ir pan.).
Iš pradžių pasirinkite porą situacijų, po 2-3 savaičių pridėkite dar vieną. Vėliau galite vieną „pašalinti”, pakeisti kita. Patirtis rodo, kad geriausia apsiriboti 3-4 situacijomis, kuriose kalbėsite su vaiku užsienio kalba; juk reikia palikti vietos ir gimtajai kalbai!
Ir nepamirškite labai geros pagalbinės priemonės – vartykite vaikiškas knygeles! Ne skaitymas, o būtent jų vartymas, paveikslėlių rodymas, komentarai labai padeda.
Parengė Sidona Narijauskienė