Vilniuje, UNESCO komisijos parodų salėje, atidaryta mažųjų pabėgėlių piešinių paroda „Mano svajonių šalis”. Joje dalyvavo dvylika šiuo metu Ruklos pabėgėlių centre gyvenančių vaikų iš Afganistano, Rusijos, Pakistano ir Azerbaidžano.
Nedidelė parodų salė popietę skambėjo nuo vaikiškų krykštavimų ir neįprastų užsienio kalbų – čia su savo mamomis, o didesnieji vieni, sugužėjo įvairių tautybių vaikai, nors dauguma jų buvo išeiviai iš Čečėnijos. Mažyliai kartu su paaugliais ant vieno didelio popieriaus lapo piešė spalvotą sveikinimą Jungtinių Tautų (JT) organizacijai, šiemet mininčiai 60-ąsias savo įkūrimo metines. Ant salės sienų mirgėjo piešinėliai – kelių mėnesių darbo rezultatas.
Pasak psichologės Valentinos Bereznajos, šie tyri vaikiškos sielos atspindžiai atskleidžia tai, kas jiems labiausiai rūpi.
„Mėgstu piešti žmogučius, saulę, drugelius ir gėles, taip pat katę”, – nedrąsiai rusiškus žodžius taria septynmetė Minosi, laikydamasi mamos rankos.
Kristina Chlynova