P. Domšaičio galerijoje antradienį atidarytos dvi skirtingos, tačiau savitą ryšį turinčios parodos. Moksleiviai piešė plakatus, skirtus toli nuo tėvynės gyvenusio tapytojo Prano Domšaičio 125-osioms gimimo metinėms. Šalia šios parodos – net penkiasdešimt metų į gimtinę negalėjusio sugrįžti Archibaldo Bajorato kūriniai.
Moksleiviai – apie P. Domšaitį…
Antradienį P. Domšaičio galerijoje buvo apdovanoti moksleivių plakato konkurso, skirto tapytojo P. Domšaičiui, laureatai bei diplomantai bei atidaryta plakatų paroda.
Šiuo konkursu P. Domšaičio galerija pažymėjo tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio 125-asias gimimo metines.
Konkurse dalyvavę moksleiviai susipažino su dailininko asmenybe, biografija ir kūryba. Konkurse dalyvavo moksleiviai iš Klaipėdos miesto ir rajono mokyklų, pateikti 87 plakatų projektai.
Klaipėdos dailės mokyklos moksleivės Milda ir Kristina, dalyvavusios konkurse, sakė, jog konkursą joms pasiūlę dailės mokytojai. Buvo galima rinktis iš kelių konkursų, tačiau merginos pasirinko skirtą P. Domšaičio gimimo metinėms.
„Buvo įdomu pabandyti daryti plakatą. Taip pat esame atlikę praktiką P. Domšaičio galerijoje, susipažinome su dailininko biografija. Iš tiesų, tai įdomus dailininkas”, – sakė merginos. Joms įdomiausi paveikslai, kuriuose dailininkas vaizduoja čiabuvius. „Po paveikslais – tolimos datos, bet dailininkas daug keliavęs, daug matęs. Jo modernios, plačios pažiūros”, – sakė Kristina.
Atgyja estų epas
A. Bajorato (Vokietija) grafikos ir akvarelių paroda skirta estų epui „Kalevipoegas”. Su dailininko darbais suomių epo „Kalevala” tema klaipėdiečiai galėjo susipažinti 1989 metais.
Tuomet dailininkas į gimtinę grįžo po penkiasdešimties metų. Ir nuo to laiko vis grįžta į gimtuosius kraštus. Dailininkas A. Bajoratas gimė 1923 m. Klaipėdoje, vėliau gyveno Šilutėje, tačiau karas privertė išvykti į Vokietiją.
Nuo 1968 m. dailininkas pradėjo domėtis suomių epu „Kalevala”, surengė per šimtą parodų šia tema. Jis yra Helsinkio Kalevalos draugijos garbės narys. Suomija bei jos mitologija buvo tarsi pakaitalas Lietuvai, į kurią A. Bajoratui buvo uždrausta įžengti sovietmečiu.
Vėliau dailininkas susidomėjo estų epu „Kalevipoegas”. Kūriniai buvo eksponuoti 2004 metų pabaigoje Estijoje, ši paroda perkelta į Klaipėdą.
Parodoje eksponuojamose akvarelėse, pastelėse, mišria technika atliktuose kūriniuose atgyja estų herojus Kalevipoegas, jo sapnai, kelionės, ženklas – lenta ir kardas. Pro spalvų sluoksnius A. Bajorato paveiksluose išnyra požemių karalystės, geležies kambariai, mitologiniai tiltai, burtininkai, dievai…
A. Bajoratas prisipažino, kad kūryboje jam itin svarbi spalva. Spalvos ir nuotaika yra pirminiai paveikslo impulsai. Tirštos spalvos kuria archaišką epo jėgą: skaisčiai sušvinta „Kalevipoego sapnas”, tamsūs tonai kuria niūrų ir šaltą mitologinį pragarą…
Rima Čeliauskaitė