Pernai Kaune nuo traumų, patirtų eismo įvykiuose, žuvo 14 pėsčiųjų, 5 vairuotojai ir 4 keleiviai. Nors tokie duomenys nerenkami, visuomenės sveikatos specialistai mano, kad dauguma žuvusiųjų net nesinaudojo saugos diržais. Iš viso Kaune pernai užregistruota 664 autoįvykių. Sužeistųjų ir žūstančiųjų skaičius autoįvykiuose Kaune ir Lietuvoje nemažėja. Palyginus su daugeliu Europos Sąjungos šalių Lietuvoje nelaiminguose eismo įvykiuose žūsta maždaug du kartus daugiau žmonių.
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenimis, renkamais jau dešimtį metų vykdant nelaimingų atsitikimų prevencijos programą, per 2002-2004 m. Kauno apskrityje autoavarijose žuvo 402 asmenys, iš jų 30 vaikų, sužaloti 4867, iš jų – 930 vaikų. Beveik pusė sužeistųjų – kauniečiai, iš kurių daugiau kaip pusė – moterys. Kauno apskrities rajonuose dvi trečiosios žuvusiųjų – vyrai.
KVSC specialistų atlikta analizė rodo, jog Kaune kasmet daugėja autoįvykių, juose per metus žūsta daugiau kaip 20 eismo dalyvių. Kasmet daugiau sužeistųjų: 2004 m.- 839, iš jų per pusantro šimto – vaikai. Pernai daugiausiai eismo įvykiuose nukentėjo 15 – 24 metų jaunuolių (4,02 iš 1000), mažiausiai – 45-64 metų asmenų (2,1/1000). Vyresni nei 65 metų gyventojai dažniausiai sužalojami kaip pėstieji.
Analizės duomenimis, vaikai iki 14 metų (2004 m.) autoavarijų aukomis dažniausiai tapo eidami pėsti (63,9 proc.), nuo 15-24 metų jaunuoliai – važiuodami kaip keleiviai (41 proc.) bei patys vairuodami (31,2 proc.).
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, daugiau kaip 80 proc. autoįvykių kaltininkai – vairuotojai, nesilaikę kelių eismo taisyklių nei pareigų pėstiesiems, vairavę neblaivūs. Matyt todėl beveik pusė nukentėjusių autoavarijose – pėstieji, beveik trečdalis – keleiviai, vairuotojų mažiau – 24,4 proc.
Nemažai nelaimingų autoįvykių sukelia ir patys pėstieji – neleistinai pereidami gatvę kur papuola, eidami važiuojamąja dalimi, netikėtai iššokę iš kitų mašinų priedangos.
Visuomenės sveikatos specialistai primena vairuotojams ir eismo dalyviams, jog Kaune daugiausiai avarijų įvyksta penktadieniais (2004 m. – 126) bei ketvirtadieniais (111) ir pataria būti ypač atsargiems. Avaringiausios paros valandos – nuo 13 iki 19 ir apie 21 valandą. Pavojingiausi mėnesiai – spalis, gruodis, gegužė ir rugpjūtis.
Siekiant sumažinti nelaimingų autoįvykių skaičių Kauno visuomenės sveikatos centro sveikatos stiprinimo skyriaus ekologė Reda Kupstaitienė pataria efektyviai taikyti prevencines priemones: važiuoti automobiliu užsisegus saugos diržus, laikytis tinkamo greičio, važinėti techniškai tvarkingomis mašinomis, nevairuoti išgėrus.