Kaune valdžios stabilumą užtikrina ir valdiškos darbovietės, ir privatūs interesai
Jau senokai kalbama, kad „pinigų frakcija” užtikrina ramų gyvenimą miesto merui Arvydui Garbaravičiui. Net devyni Kauno miesto tarybos nariai dirba Savivaldybėje ar jos įmonėse. Valdiškose įstaigose ar politinio pasitikėjimo postuose įdarbinti įvairių partijų atstovai. Tačiau tai tik viena medalio pusė – vieša paslaptis, kad kai kurie miesto Tarybos nariai sėkmingai pasirūpina ir privačiu savo verslu.
„Kauno dienos” atliktas tyrimas dar kartą patvirtino, kad, nepaisant miesto Taryboje prasidėjusių bruzdėjimų, miesto merui interpeliacija negresia.
Liberalcentristai neskursta
Net keturi miesto Tarybos Liberalcentristų frakcijos nariai dirba Savivaldybės bendrovėse. Naujasis frakcijos seniūnas Gediminas Budnikas dirba bendrovėje „Automobilių stovėjimo aikštelės”. Zenonas Vainoras – „Kauno švaros” generalinio direktoriaus padėjėjas, o jo partijos kolega Eligijus Džežulskis-Duonys konsultuoja bendrovės „Kauno autobusai” vadovą.
Dar aukštesnį postą užima kitas liberalcentristas Algirdas Krivickas. Jis vadovauja bendrovei „Autrolis”. Vienu metu jis buvo prisijungęs prie liberalcentristų lyderio Artūro Zuoko oponentų ir net tapo partijos Liberalios politikos frakcijos nariu. Tačiau kai tokia frakcija buvo steigiama miesto Taryboje, A.Krivickas nedrįso prisijungti.
„Galima įvairiai tai vertinti. Tačiau kad ir kaip žiūrėtume, vis tiek valdiški postai kainuoja lojalumą. Tai galima įžvelgti ir A.Krivicko atveju. Nupirktos sielos suformuoja komandą, kuri praranda objektyvumą”, – teigė buvęs liberalcentristas, Antikorupcinės komisijos pirmininkas Stasys Žirgulis.
Buvęs aršus oponentas tapo gerbėju
Neseniai į Liberalcentristų frakciją įstojęs buvęs liberaldemokratas Gediminas Petrauskas kažkada garsėjo kaip vienas aršiausių Kauno mero A.Garbaravičiaus kritikų. Per mero rinkimus jis net su juo konkuravo.
„Šiaip jau viskas buvo aišku. Lovys tvirtai sukaltas. Bulvės pašalusios, tačiau politikai nuo jo neatsitraukia”, – po nesėkmingų rinkimų teigė G.Petrauskas.
Tačiau buvęs liberaldemokratas greitai liovėsi kritikavęs A.Garbaravičiaus komandą.
Keistas sutapimas, tačiau beveik tuo pat metu Savivaldybės administracija sudarė sutartį su viešąja įstaiga „Kauno nova” ir iš miesto biudžeto atseikėjo 85 tūkstančius litų. Minėtos viešosios įstaigos valdybos pirmininkas yra G.Petrauskas.
Pastaruoju metu buvęs liberaldemokratas apskritai tapo mero gerbėju.
Prieš keletą mėnesių miesto Taryba patvirtino materialinio turto įsigijimo programą. Apie 80 tūkstančių litų skirta darbuotojų, koordinuojančių strateginius projektus, darbo vietoms įkurti. J.Gruodžio gatvėje esančios patalpos vadinamos tiesiog „Petrausko kontora”. Čia gana dažnai gali rasti „Kauno novos” darbuotojus.
„Susidaro įspūdis, kad vieni miesto Tarybos nariai lygesni už kitus. Kažkam sukuriamos geresnės darbo sąlygos. Minėtos patalpos įrengtos Strateginio planavimo prioritetinių projektų darbo grupės veiklai. Tačiau tokios darbo grupės iki šiol oficialiai nėra įsteigta”, – teigė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Kupčinskas.
Ramybė perkama?
Nenuskriausti ir formaliai valdančiajai daugumai nepriklausantys politikai. Tarybos sekretoriaus postas patikėtas socialdemokratui Giedriui Donatui Ašmiui, jaunalietuvis Stasys Buškevičius dirba bendrovės „Automobilių stovėjimo aikštelės” vienos grupių vadovu, o Nepriklausomos frakcijos seniūnas Juozas Marcalis įdarbintas bendrovėje „Kauno vandenys”.
Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo kai kuriems Kauno politikams teko rinktis, ar likti miesto Taryboje, ar Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų postuose. Tačiau ne visiems šis apsisprendimas buvo sudėtingas. Krikščionės demokratės Loretos Kudarienės atveju „Kauno kartų namuose” skubiai įsteigtas vyr.specialistės etatas. Buvusi direktorė tapo vyr.specialiste ir liko dirbti miesto Taryboje.
Dar vienas pavyzdys, kad darbo vieta gali būti svarbesnė už įsitikinimus – mero patarėjo konservatoriaus Algirdo Avižienio istorija. Tėvynės sąjungos vadovybė rekomendavo neužimti šio posto, tačiau jis šio reikalavimo nepaisė.
Socialdemokratas įžvelgė klastą
Buvęs miesto mero patarėjas socialdemokratas Bronislovas Kučinskas „Kauno dienai” atvirai papasakojo apie valdžios viršūnėje nusistovėjusią tvarką. „Natūralu, kad gali kilti klausimas, kodėl mane, priešingos stovyklos žmogų, A.Garbaravičius pakvietė dirbti į savo komandą? Galvojo, kad labai susidomėsiu man mokamu atlyginimu ir pamiršiu savo principus. Pamačius, kad to nepavyko padaryti, gana niekšiškai buvau nustumtas. Net apie atleidimą iš darbo sužinojau ne iš mero, o iš žurnalistų”, – sakė B.Kučinskas.
Jis neslėpė, kad jam buvo siūlyta įsidarbinti bendrovėje „Autrolis”. „Atsisakiau, nes būdamas Tarybos nariu nenoriu niekam jaustis skolingas”, – teigė politikas.
Paklaustas apie miesto Taryboje įsigalėjusią tradiciją, kai politikai gauna įvairius valdiškus postus, B.Kučinskas tvirtino, kad tai ydinga praktika.
„Paprasčiausiai perkamas lojalumas. Blogiausia, kad tai daroma už kauniečių pinigus. Įvairūs patarėjai ir konsultantai Savivaldybės bendrovių direktoriams ne tik nepadeda, bet net ir trukdo dirbti”, – teigė socialdemokratas.
Surengė skandalingą konkursą
Miesto Taryba priima palankius sprendimus ir su jos nariu liberalcentristu Kęstučiu Mikėnu siejamai tikrajai ūkinei bendrijai „Mitnijos investicija”.
Vasarį paskelbus V.Krėvės pr. 80A esančios aikštelės penkerių metų turto nuomos konkursą, jame nesėkmę patyrė UAB „Astrum Magnificum”, nors už 18,10 aro aikštelę pasiūlė didesnę kainą.
„Mitnijos investicijai” Savivaldybė aikštelę vis dėlto išnuomojo, nors „Astrum Magnificum” konkursą apskundė teismui. Pastarasis uždraudė Savivaldybei pasirašyti aikštelės nuomos sutartį. Tačiau Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą nusiuntė meras A.Garbaravičius, kuris teigė, kad Savivaldybė negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismo nutartis gauta keliomis valandomis vėliau, nei buvo pasirašyta nuomos sutartis su „Mitnijos investicija”. Teismo nutartį meras pavadino „nepagrįsta, neteisėta ir neįgyvendinama”. Spalio 20-ąją mero skundą teismas patenkino.
Artimu A.Garbaravičiaus aplinkos žmogumi laikomas K.Mikėnas valdo dalį „Mitnijos” akcijų, o šios bendrovės įmonių grupei priklauso ir TŪB „Mitnijos investicija”.
Motyvas – mieste trūksta butų
Be „Mitnijos investicijai” išnuomotos aikštelės, Taryba pasiūlė Kauno apskrities viršininko administracijai parduoti šiai bendrovei ir prijungti prie šalimais esančio V.Krėvės 82A sklypo dar beveik 14 arų. Tokiu būdu įmonės turimas sklypas padidės iki 1,81 hektaro.
„Įsiterpusio tarp kitų teritorijų sklypo neįmanoma panaudoti statyboms, todėl prasmingiau jį parduoti įmonei, kuri statys daugiabutį namą”, – tikino Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Tačiau stebina N.Valatkevičiaus išsakytas argumentas perleisti sklypą bendrovei: „Šiuo metu gyventojai ypač pageidauja pirkti butus naujuose daugiabučiuose, todėl sprendimas laikytinas pozityviu”.
Paklaustas, ar nebuvo galima minėtų 13,92 aro grąžinti buvusiems savininkams, kai žemės visame mieste trūksta, N.Valatkevičius akcentavo, kad tokiu atveju žemę atgavęs žmogus reketuotų įmonę ir užsiprašytų „kosminės” kainos už sklypą, kuris įmonei reikalingesnis.
K.Mikėnas teigė neprisimenąs, ar nusišalino nuo balsavimo, kai Taryba svarstė, ar padidinti „Mitnijos investicijos” sklypą. „Gal ir paspaudžiau mygtuką, neprisimenu”, – „Kauno dienai” sakė K.Mikėnas.
Iš Savivaldybės išsinuomojusi automobilių stovėjimo aikštelę ir įsigijusi papildomai 13,92 aro, TŪB „Mitnijos investicija” galės statyti daugiabutį su didesniu butų skaičiumi. Pagal galiojančias statybų normas, prie namo turi būti suplanuota automobilių stovėjimo aikštelė, o joje vienam buto savininkui turi atitekti toks plotas, kuriame būtų galima pastatyti 1,2 automobilio.
Valdo ne idėjos, o finansai
Pasak viešosios įstaigos „Transparency international” Lietuvos padalinio vadovo Ryčio Juozapavičiaus, neseniai Vilniuje atliktas tyrimas patvirtino, kad savivaldybių tarybose dirbantys politikai patenka į padidintos rizikos zoną.
„Atstovaudami įmonių interesams, jie gali bandyti daryti įtaką kitiems politikams”, – teigė R.Juozapavičius. Paminėjus apie įdarbintus Kauno politikus, jis užsiminė, kad įvairiose Lietuvos savivaldybėse dažnai proteguojami „savi žmonės”.
„Jeigu miesto meras gali daryti įtaką politiko profesinei karjerai, nėra gerai. Miesto Tarybos narys tarsi praranda nepriklausomybę”, – sakė R.Juozapavičius. Jis prisiminė skandalingąją Vilniaus savivaldybės istoriją. „Jau senokai kalbama, kad miestą valdo ne idėjos, o finansai”, – teigė jis.
Kaune taip pat kartais sunku atskirti, kur baigiasi valdančiosios koalicijos ribos. Net opozicijai priklausantys politikai neretai paremia prieštaringai vertinamus sprendimus.
Priekaištus atmeta
Miesto meras A.Garbaravičius, išgirdęs „Kauno dienos” klausimus, nestokojo ironijos. „Visada gerbiau žmones, kurie minta Šv.Dvasia. Jeigu žmogus su dviem aukštaisiais įsidarbina Savivaldybės įmonėje, nematau nieko blogo. Žinau tik tiek, kad miesto Taryboje yra 41 narys. Paskutinis vicemero Eriko Tamašausko pavyzdys tik patvirtina, kad jie visi laisvai reiškia savo poziciją. Be to, meras neturi galimybių įdarbinti Savivaldybės įmonėse”, – tikino Kauno vadovas.
Paklaustas apie kažkada aršiai jo veiklą kritikavusį G.Petrauską, meras tikino, kad pasikeitusi nuomonė nėra susijusi su pinigais. „Matyt, jam tinka mūsų vykdoma politika, todėl ir prisijungė prie mūsų”, – sakė A.Garbaravičius.
Pasakodamas apie skaidrią politiką, meras prisiminė ir miesto Tarybos sekretoriaus istoriją. „Pirmą kartą kertinį postą atidavėme opozicijos atstovui. Šis faktas paneigia kalbas apie slepiamą informaciją ir neskaidrią veiklą”, – tikino Kauno meras. Jis kategoriškai atmetė priekaištus, kad taip bandoma užsitikrinti valdančiosios koalicijos stabilumą.
Arūnas Andriuškevičius,
Gediminas Stanišauskas