Š.Barto asistentė sugrįžo į Vulkanovką

Dokumentinio filmo „Vulkanovka. Po didžiojo kino” režisierė Giedrė Beinoriūtė prisipažįsta, kad idėja pažvelgti į naujausios Š.Barto juostos kūrimo virtuvę gimė seniai. Tiesa, iš pradžių sumanymas buvęs visiškai kitoks – lietuvių režisierė, kuri dirbo ir „Septynių nematomų žmonių” režisieriaus asistente, planavo sukurti dokumentinę juostą apie patį filmavimo procesą Kryme. Idėja tuomet taip ir liko neįgyvendinta dėl finansinių lėšų stygiaus. Tačiau Š.Barto kūrybinei grupei parvažiavus į Lietuvą, pinigų atsirado, ir G.Beinoriūtė nusprendė grįžti į Vulkanovką bei išsiaiškinti, kaip didysis kinas pakeitė paprastų kaimo žmonių gyvenimą.
„Kaime, išgyvenusiame vieną filmavimą, atsirado žmonių, kurie iš mūsų filmavimo grupės tikėjosi pinigų. Jei filmuojat mūsų kieme, sumokėkit!” – prisiminimais apie vietinių gyventojų logiką dalinasi į Vulkanovką sugrįžusi G.Beinoriūtė.
Artėjant nacionalinei „Septynių nematomų žmonių” premjerai, Lietuvos gyventojams nepažįstama Vulkanovka pristatoma kaip civilizacijos nepaliestas kraštas, kuriame nėra nei telefono, nei telegrafo, nei vandentiekio. Ar apsilankius ten išties kyla jausmas, kad esi pasaulio pakrašty? „Yra toks jausmas”, – tvirtina lietuvių režisierė.
Šį ketvirtadienį, spalio 27 d., 18.30 val. kino centre Coca Cola Plaza įvyks išskirtinis ir vienintelis Giedrės Beinoriūtės dokumentinio filmo „Vulkanovka. Po didžiojo kino” seansas. Filmo pristatyme dalyvaus ir apie įspūdžius iš Vulkanovkos pasakos pati juostos režisierė bei kino kritikas Skirtmantas Valiulis.