Praeitą savaitę Klaipėdos universiteto pirmakursiai, gyvenantys bendrabutyje adresu Taikos pr. 30, gavo atlaikyti krūvą išbandymų. Nors prieš kelias savaites jie dalyvavo fakultetų krikštynose, specialios procedūros laukė ir priimant naujokus į „barako” bendruomenę.
Pasak vieno iš bendrabučio krikštynų organizatoriaus Dariaus Rekio, tai jau senokai gyvuojanti tradicija: „Mūsų krikštynų pagrindinis tikslas – įjungti pirmakursius į bendrą būrį. Stengiamės naujisiems gyventojams surengti šventę, kurioje simboliškai pateikėme krikštynų apeigas.”
Surengtos krikštynos iš tikrųjų priminė paslaptingą ceremoniją. Visi fuksai, vedini sektos narių-krikštytojų, susirinko salėje, kurioje turėjo melstis ir lenktis bendrabučio Dievui Tarakonui.
„Tik neatimk iš mūsų paskutinio duonos kąsnio”, – sunkiai slėpdami šypsenas, kartojo pirmakursiai. Juokeliai nutilo, kai Tarakonas parodė savo galias ir vienai merginai stebuklingai parodė jos būsimą išrinktąjį. Bet, atrodo, veidrodyje pamačiusi suodžiais išteptą veidą „jaunoji” savo būsimuoju nesusižavėjo…
Apeigose buvo pareikalauta ir aukų – gerai įvykdę užduotis pirmakursiai tapo bendrabučio sektos nariais. Pralaimėjusiems teko kęsti ant kaktos užteptą gėdos dėmę.
Tačiau galiausiai į sektą buvo priimti visi. Bendrabučio rūsyje fuksai turėjo pasakyti priesaiką, išgerti ryškiai raudono sektos gėrimo ir krauju pasirašyti. Žinoma, buvo ir nepaklusniųjų, tačiau švęstas sektos vanduo padėjo juos numalšinti…
Beje, šventės pradžioje buvo iškilę sunkumų – ne visi pirmakursiai sutiko bendrauti su „krikštytojais”, kai kurie slapstėsi ir bandė išsisukti.
„Turbūt daugelis studentų buvo išgąsdinti fakulteto krikštynų, kur, manau, patyrė gan didelį šoką. Mūsų nuomone, pirmakursių nereikia žeminti, o tiesiog gražiai priimti, tad stengėmės paruošti kuo įdomesnę programą be žeminimų ir skriaudų”, – pasakojo D. Rekis.
Germina Palekaitė