Kaune šią savaitę debiutavusio spektaklio „Urvinis žmogus” aktoriai su sveikos ironijos doze bando nusakyti lyčių skirtumus ir panašumus
„Vyrai palieka trupinius ant stalo, o moterims tai – peilis. Galima arba imti ir nupjauti juo vyrui galvą, arba bandyti nepritrupinti, arba kartais tų trupinių nepastebėti”, – tai tik viena improvizacija iš spektaklio, kuriame publika lūžta iš juoko. Spektaklis parodo, kokius žvėris šiais laikais medžioja vyrai ir kuo virto moterų renkami vaisiai bei žolės.
Aktoriai Kostas Smoriginas, Dainius Kazlauskas ir Darius Meškauskas, ko gero, geriausiai gali kalbėti apie skirtingus lyčių būdo bruožus, pomėgius ir apskritai gyvenimo būdą. „Turiu ir moteriškų, ir vyriškų savybių, kitaip vargu ar scenoje galėčiau vaidinti abiejų lyčių personažus”, – šypsodamasis prisipažino D.Meškauskas.
Kodėl vienas kito nesupranta?
Vienintelis spektaklio herojus skirtingų lyčių bendrybes aiškinasi iš urvinio žmogaus pozicijų. Standartinis vyras apibūdinamas maždaug taip: jis dirba ir tinginiauja, rūpinasi šeima ir drybso ant lovos, myli savo žmoną ir dažnai klausia savęs – kodėl jiedu kalba ta pačia kalba, bet taip dažnai vienas kito nesupranta? Galiausiai jis aiškiai suvokia viena: laukinėje senovėje vyrų ir moterų požiūriai skyrėsi ne mažiau nei šiame informacijos ir bulvių traškučių amžiuje. Štai tokia yra vakar Kaune pirmą kartą parodyto spektaklio esmė.
Humoro gausiame spektaklyje kalbama apie dalykus, su kuriais kiekvienas mūsų susiduriame kasdien: apie vyrų ir moterų mąstymo, elgsenos ir saviraiškos skirtumus, dėl kurių bendraujant atsiranda didesnių ar mažesnių nesusipratimų.
Kodėl jau ne viename Lietuvos ir daugiau nei 30 pasaulio šalių rodytas spektaklis tik vakar atvyko į Kauną? „Spektaklio plėtra buvo kryptinga: norime, kad šią komediją galėtų pamatyti kuo daugiau žiūrovų visoje Lietuvoje. Juk komedija kalba apie žmonių santykius, kurie visada yra svarbiausia mūsų gyvenimo dalis”, – sakė vienas spektaklio prodiuserių Simonas Keblas.
Vyras kitaip valosi nosį
Į premjerą Kauno publiką sukvietė populiarus aktorius ir spektaklio režisierius Kostas Smoriginas. Keliolika kartų urvinį žmogų įkūnijęs aktorius sako jau perpratęs amerikiečio aktoriaus ir teatro prodiuserio Robo Bekerio sumanymą, tačiau suvokti vyrų ir moterų santykius gerokai sunkiau.
– Spektaklio esmė – vyrų ir moterų santykiai, jų būdo skirtumai. Vis dėlto labai sunku patikėti, kad esame tokie skirtingi, kaip teigėte premjerinio spektaklio Kaune metu, – „Aukštyn žemyn” provokavo K.Smoriginą.
– Be jokios abejonės, pritariu visoms spektaklyje išsakytoms mintims. Kita vertus, juk tai spektaklis, o ne mokslinis darbas. Jei manęs paklaustumėte apie abortus, žinočiau, ką pasakyti. Kai polemizuojama apie vyrų ir moterų santykius, reikia pasverti kiekvieną žodį. Būtų kvaila ginti moterišką poziciją ar neigti vyriškąją, ir atvirkščiai.
– Susidarė įspūdis, kad spektaklyje vyras vaizduojamas tarsi medžiojantis tinginys, o moteris įkūnijama paklusnios šeimininkės metaforoje?
– Šie įvaizdžiai neturi nieko bendro su daugybe kitų spektaklio detalių, tai tik atskiri fragmentai. Tikrai nenoriu pasakyti, kad vyrų ir moterų niekas nevienija. Ir spektaklyje, ir gyvenime viskas yra taip pat.
– Pasakykite tris savybes, kurios labiausiai vyrą skiria nuo moterų.
– Vyras kitaip valosi nosį, nėra tokio vyro, nebent jis išaugęs kilmingoje šeimoje, kuris nenusivalo rankų į staltiesę. Vyrui kiekvienas šapelis ant grindų nesukelia kokių nors asociacijų ar nepatogumų. Prigimtis skirtinga. Mes ieškome to, kas būdingiausia vyrams ir moterims.
– Ar save pavadintumėte anksčiau apibūdintu standartiniu vyru?
– Norite pasakyti, kad nė karto į staltiesę nesivalėte rankų? Valėtės. Apie tai ir kalbame.
– Sunku suprasti ir tai, kaip Lietuvoje humoras gali būti ne apie „antrą galą”?
– Gali, nieko čia keisto. Tiesa, šiek tiek juokaujame ir apie „antrą galą”. Vyrų ir moterų santykiuose to neįmanoma išvengti.
Skiria papročiai ir kalbėjimo būdas
Prieš dvi savaites pirmą kartą scenoje pasirodė trečiasis „urvinis” – klaipėdietis aktorius D.Meškauskas. „Gal nuskambės paradoksaliai, bet repetuoti buvo sunkiau – visų pirma todėl, kad nebūdavo publikos. Žiūrovai labai padeda, jie diktuoja spektaklio ritmą, ir iš esmės aš visą laiką iš scenos su jais kalbuosi. Neperdėdamas galiu sakyti, kad publika yra šio spektaklio bendraautorė, sukurianti labai gyvybingą atmosferą”, – įspūdžiais dalijosi D.Meškauskas.
Pats aktorius naująjį vaidmenį humoristiniame spektaklyje vadina įdomiu iššūkiu. „Monospektaklis yra iššūkis bet kuriam aktoriui. Be to, iš anksto žinojau, kad žiūrovai lygins mane su Dainiumi ir Kostu, kurie vaidino „urvinį” iki šiol. Suprantu, kad būsiu kitoks „urvinis” nei mano kolegos, nes mūsų aktorinė ir gyvenimiškoji patirtis gerokai skiriasi”, – kalbėjo D.Meškauskas, kurio interpretuojamą „Urvinį žmogų” režisavo D.Kazlauskas ir K.Smoriginas.
– Įdomu, kokia Jūsų patirtis bandant suprasti vyrų ir moterų santykius? – pokalbį su D.Meškausku pradėjo „Aukštyn žemyn”.
– Visiškai pritariu tam, kas parašyta pjesėje. Mus skiria papročiai, kalbėjimo maniera ir istorija.
– Ar Jums būdinga nors viena moteriška savybė?
– Manau, kad taip. Scenoje vaidinu ir vyrus, ir moteris. Kitaip jų negalėčiau suvaidinti.
– Ar esate iš tų vyrų, kurie vakarais sėdi prie televizoriaus ir geria alų?
– Mėgstu vakare žiūrėti „teliką”. O rankų į staltiesę jau nebesivalau, išauklėjo tėvai, tačiau potraukis tikriausiai likęs.
– Tik nesakykite, kad ir Jūs, tarsi spektaklyje vaizduojama moteris, kartais su draugais nepliurpiate prie stiklo gero gėrimo.
– Iš tiesų pakalbėti prie butelio visai nieko. Man tai iš tiesų patinka.
– Kuri moterų savybė Jus labiausiai erzina?
– Apsipirkinėjimas, kitaip tariant, vaikščiojimas po parduotuves ir nežinojimas, ko nori. Kita vertus, kartais negali nevertinti moters išminties, nors jų mąstymas savotiškas, tačiau neretai teisingas.
– Pastebėjote, kad, kaip sako spektaklio kūrėjai, bulvių traškučių amžiuje moterys ir vyrai pernelyg supanašėjo.
– Tai įtakos turėjo tobulėjančios technologijos. Moterys gali atlikti vyrų, o vyrai – moterų darbus. Ar tai gerai, ar blogai? Sunku pasakyti. Svarbiausia, kad visose srityse išvengtume prievartos, rastume kompromisą.
Herojaus vardas – gatvei
Iki kitos vasaros Kauno klube „Oazė” spektaklį ketinama rodyti po kelis kartus kiekvieną mėnesį. Šio klubo scenoje pasirodys ir kiti du „urviniai” – aktoriai Dainius Kazlauskas ir šį sezoną su didžiuliu pasisekimu debiutavęs D.Meškauskas.
Į dar vieną spalio mėnesį Kaune vyksiantį „Urvinio žmogaus” spektaklį bilietai buvo parduoti per savaitę.
Tik faktai:
* „Urvinis žmogus” yra pirmasis Lietuvoje repertuarinis spektaklis, patekęs į Brodvėjaus rekordų knygą: ši amerikiečio aktoriaus ir teatro prodiuserio R.Bekerio 1991 metais sukurta komedija yra ilgiausiai per visą Brodvėjaus istoriją scenoje rodytas monospektaklis.
* Spektaklio autorius prisipažįsta, kad kuriant „Urvinį žmogų” – humoro kupiną pasakojimą apie vyrų ir moterų mąstymo bei elgsenos skirtumus – jam teko domėtis antropologija, priešistorinių žmonių gyvenimu, psichologija, sociologija ir mitologija.
* R.Bekeris vedęs jau 18 metų, su žmona gyvena nedideliame Kalifornijos miestelyje, augina tris vaikus.
* 1996 metais tuometinis Niujorko meras Rudolfas Džiulianis paskelbė, kad Niujorko Vakarų 44-oji gatvė, kurioje stovi teatras „Helen Hayes Theater” (jame rodytas spektaklis), perkrikštijama „Urvinio žmogaus gatve”.
* 1998 metų liepą „Urvinis žmogus” pirmą kartą „eksportuojamas” į Europą: spektaklis pradedamas rodyti Islandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.
* Šiuo metu „Urvinis žmogus” rodomas daugiau kaip 30-yje pasaulio valstybių visuose planetos žemynuose: nuo Meksikos iki Australijos ir nuo Pietų Afrikos iki Skandinavijos šalių. Šį spektaklį visame pasaulyje jau matė daugiau kaip 4 milijonai žiūrovų.
Remigijus Jurgelaitis