Prokurorams tęsiant niekaip nesibaigiančią kalbą Sigito Gaidjurgio ir jo grupuotės narių baudžiamojoje byloje, atsiskleidžia vis nauji Klaipėdos nusikaltėlių konkurencinės kovos epizodai.
Vakar Vilniaus apygardos teismo posėdyje kaltintojai aptarė dar penkis šios grupuotės įvykdytus nužudymus. Net keturis iš jų nulėmė tarp nusikalstamo pasaulio atstovų iškilę nesutarimai.
Anot prokurorų, 1997 metų rugsėjį Klaipėdoje, prie poilsio namų „Žuvėdra”, S. Gaidjurgio liepimu ir jam dalyvaujant nušautas Mindaugas Bendzalauskas, pravarde „Benzas”. Nusikaltimo vykdytoju buvo vėliau sulaikymo metu nusižudęs S. Gaidjurgio grupuotės narys Alvydas Juodris.
Prokurorų teigimu, M. Bendzalauskas nušautas dėl asmeninių nesutarimų su S. Gaidjurgiu. Nužudytasis buvo siejamas su Klaipėdoje veikusia „žardinių” grupuote. Vykdant šį nusikaltimą dalyvavo ir Panevėžio „tulpinių” gaujos nariai.
Tą pačią dieną nuspręsta atsikratyti „Čiukčios” pravarde žinomo Aidano Simonavičiaus, kuris padėjo S. Gaidjurgio grupuotei organizuoti M. Bendzalausko nužudymą, iškviesdamas jį į susitikimą prie poilsio namų „Žuvėdra”.
Nepageidaujamas liudytojas buvo nuvežtas į Trakų rajoną ir čia nuošaliame miškelyje nušautas paties S. Gaidjurgio, kuris po to pavedė savo „pavaldiniams” Artūrui Damkui ir Renatui Šadeikiui užkasti lavoną.
Kaltintojų tvirtinimu, kiek vėliau tą patį rudenį S. Gaidjurgis įsakė A. Damkui ir dar vienam bylos kaltinamajam Mariui Marijošiui nužudyti Valdemarą Česnaitį.
Šis buvo priskiriamas kito abejotinos reputacijos klaipėdiečio Sergejaus Bėgliko aplinkai. S. Gaidjurgis perdavė A. Damkui nužudymui skirtą revolverį, nurodė aukos gyvenamąją ir darbo vietas bei automobilį. Po kelių sekimo ir pasiruošimo dienų V. Česnaitį nušovė M. Marijošius.
Nepraėjus nė mėnesiui beveik identiškomis aplinkybėmis buvo nužudytas ir kitas S. Bėglikui artimas asmuo – Romualdas Makauskas, turėjęs pravardę „Makena”. Jį prie namų stovėjusiame automobilyje M. Marijošius nušovė tuo pačiu ginklu kaip ir V. Česnaitį.
Kaltintojų turimi duomenys rodo, kad šis sutapimas galėjo būti ir neatsitiktinis, nes kai kuriuose parodymuose minimas A. Juodrio ir S. Gaidjurgio susitarimas revolverį naudoti „tik bėglikams”.
Paskutinis vakar kaltintojų aptartas epizodas buvo „Čigono” pravarde žinomo Viktoro Beriozkino nužudymas. Šis nusikaltimas įvykdytas dėl jau įprastu tapusio motyvo – asmeninių aukos nesutarimų su S. Gaidjurgiu.
Teigiama, jog šis kartu su A. Juodriu 1998 metų pavasarį susitikimo metu pagrobė V. Beriozkiną ir surišę įkišo jį į automobilio bagažinę. Po to pagrobėjai susitiko su kitais bylos kaltinamaisiais R. Šadeikiu ir M. Marijošiumi, kuriems buvo pavesta surasti nužudymui tinkamą vietą ir iškasti duobę.
Kaltinimo duomenimis, į ją įmestą V. Beriozkiną nušovė pats S. Gaidjurgis, pareiškęs, kad tai esąs jo asmeninis reikalas. Paskui lavonas buvo užkastas. Nužudymą tyrusiems pareigūnams jo surasti taip ir nepavyko.
Tai – dar ne visi iš septyniolikos S. Gaidjurgiui ir jo bendrininkams inkriminuojamų nužudymų, įvykdytų Lietuvoje ir Latvijoje. Be to, su šia grupuote taip pat siejama serija sprogdinimų.
Vis dar neužbaigtą savo kalbą prokurorai tęs kitame teismo posėdyje, kurį numatoma surengti jau lapkričio mėnesį.