Vakar ir užvakar Alytaus apskrityje, Druskininkuose, pirmąkart vyko tarptautinė konferencija dėl paukščių gripo. Ją organizavo Lietuvos paukštininkystės asociacija, bendrovė „Kauno grūdai”, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dalyvavo veterinarijos specialistų iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, taip pat Europos Tarybos sekretoriato atstovas Georgesas Adelbrechtas, atsakingas už veterinarijos tarnybų darbą, visų Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos apskričių vadovai.
ES pandemija neturėtų kilti
Kaip tvirtino Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas, „Kauno grūdams” priklausančio Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Vytautas Tėvelis, lietuviai kiekvienais metais suvalgo vis daugiau paukštienos. Pavyzdžiui, 1989-aisiais vienam šalies gyventojui teko 13 kg šios mėsos, dabar – jau 18 kg. Kasmet Lietuvoje pagaminama apie 40 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių, o antai šįmet per 8 mėnesius iš kitų šalių jų atsivežta 20 tūkst. tonų, kai pernai per visus metus – 19 tūkst. tonų. V.Tėvelis patikino, kad pas mus paukštienos ir paukščių nepatenka iš trečiojo pasaulio šalių, jų importą kontroliuoja pagal Europos Sąjungos reikalavimus dirbantys veterinarijos specialistai, todėl paukščių gripo oficialiais keliais neįmanoma atsivežti, nebent kontrabanda.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas sakė, kad vienintelėje ES valstybėje Graikijoje įtartas paukščių gripas nepasitvirtino, o su Europos Komisijos ir Rusijos atstovais jau aptarti bendri darbai diagnozavus šią ligą. Pastaruoju metu ji daugeliu atvejų nustatoma Pietryčių Azijos valstybėse.
Europos Tarybos sekretoriato atstovą jaudina ne šios ligos paplitimas tarp paukščių, bet tai, kaip su ja bus kovojama. „Būtinas bendras veterinarijos tarnybų ir paukščių augintojų darbas. Briuselyje mes greitai įsitikinome aukštu Lietuvos veterinarijos specialistų darbo lygiu ir mokėjimu apginti savo pozicijas. Jungtinėje Karalystėje Lietuvos veterinarijos tarnybų darbą aš visada pristatau kaip pavyzdį, į kurį reikia lygiuotis. Manau, nėra jokios baimės, kad Europos Sąjungoje kils paukščių gripo pandemija”,- kalbėjo G.Adelbrechtas.
Jis tvirtino ir šiemetėms Kalėdoms drąsiai pirksiąs ir kepsiąs antį arba žąsį, siūlė taip daryti visiems konferencijos dalyviams.
Lietuviška paukštiena taptų itin paklausi
Pasak „Kauno grūdų” generalinio direktoriaus Tautvydo Barščio, žmonių baimė ar kartais net psichozė dėl galimybės apsikrėsti paukščių gripu daug pavojingesnė nei paukščių gripas: „Ši liga plinta už mūsų valstybę mažiau išsivysčiusiose šalyse. Kadangi mūsų sienos ribojasi su Rytų kaimynais, negali būti visiškai neaktualūs paukščių gripo klausimai”.
„Kauno grūdų” vadovas ir Vilniaus paukštyno generalinis direktorius sakė nejaučiantys, kad mažėtų paukštienos, jos gaminių užsakymų. Bet V.Tėvelis iš sostinėje veikiančio „Maxima” prekybos centro darbuotojų pastaruoju metu girdėjo, kad paukštienos perkama mažiau.
Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistų įsitikinimu, jei paukščių gripas Lietuvą iš tiesų aplenktų, lietuviška paukštiena taptų itin paklausi – atsivertų didelės jos eksporto galimybės.
Būtina ruoštis ir planuoti
„Mes esame parengę neatidėliotinų priemonių veiklos planą, jei kiltų realus paukščių gripo pavojus. Visos mūsų tarnybos žino, ką daryti, jei būtų nustatytas bent vienas infekcijos atvejis”,- kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Petras Mačiulskis.
Šį pirmadienį tarnyba uždraudė į Lietuvą importuoti egzotinius paukščius iš šalių, kuriose patvirtintas paukščių gripas, taip pat prekiauti egzotiniais ir naminiais paukščiais turgavietėse, organizuoti paukščių parodas, muges ar pasirodymus. Apribotas pašalinių asmenų lankymasis paukštynuose, gyventojams rekomenduojama naminius paukščius laikyti uždarytus.
Kaip būtų elgiamasi įtarus šią ligą, vakar buvo pademonstruota Ilgio ežere ir jo pakrantėje prie Druskininkų. Paukščių gripo imitacijos pratybose, pranešus Druskininkų savivaldybei ir Valstybinei maisto ir veterinarijos, vietinei Priešgaisrinei gelbėjimo tarnyboms, pakvietus stambiausius dezinfekavimo darbus šalyje atliekančios bendrovės „Dezinfa” atstovus, iš Ilgio buvo traukiamos trys infekcija neva apsikrėtusios laukinės antys (būtent jos dažniausiai ir yra paukščių gripo platintojos).
Ištrauktos antys, lydint policijos pareigūnams, išgabentos tirti į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją.
Kaip pratybose aiškino jų rengėjai P.Mačiulskis ir Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius, tokiu atveju 3 km aplinkinė zona tampa apsaugos, o 10 km zona – stebėjimo. Pirmojoje, nustačius paukščių gripą, pirmiausia tektų sunaikinti paukščius, antrojoje tai būtų padaryta vėliau.
Iš valstybės biudžeto paukščių augintojams tektų kompensuoti patirtas išlaidas. Jei, pavyzdžiui, Ilgio ežere kritusioms antims būtų nustatytas paukščių gripas, labiausiai nukentėtų į minėtas zonas patekusi Vilniaus paukštyno dedeklių ferma Neravų kaime, kur auginama apie 70 tūkst. vištų.
Pavojingu gripu užsikrėtę paukščiai būna apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekoordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, barzdelė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje matoma kraujosruvų. Kone visi šia liga užsikrėtę paukščiai greitai krinta.
Kaip sakė Jonas Milius, jo vadovaujamoje Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje paukščiai būtų ištirti per 24 valandas. Tačiau, remiantis ES reikalavimais, nustatyto paukščių gripo rezultatus reikėtų skubiai siųsti tvirtinti į Anglijoje veikiančią laboratoriją, turinčią specialų tarptautinį standartą tirti šią ligą.
2003-2005 metais pasaulyje 117-ai žmonių buvo nustatyta paukščių gripo infekcija, 60 iš jų mirė. Vakar dar viena šios ligos auka fiksuota Tailande.
Veterinarijos specialistų teigimu, paukščių gripas linkęs mutuoti, todėl labai sunku išrasti žmonėms skirtą vakciną nuo jo.
G.Adelbrechtas pabrėžė, kad šiuo metu daug ES laboratorijų kuria skiepus žmonėms, bet tai labai sudėtingas procesas.
Alma Mosteikaitė