Planuojama apriboti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Meškeriotojams kovoti su žvejais verslininkais padeda net aukščiausioji šalies valdžia.
Kaip jau rašėme, vyksta nuolatinė kova tarp meškeriotojų ir žvejų verslininkų. Vieni kitus kaltina, kad Kuršių mariose mažėja žuvies. Išgąstingos žvejų šnekos pasiekė ir Vyriausybės vyrų ausis.
Lapkričio mėnesį dėl verslinės žvejybos apribojimo turės apsispręsti Vyriausybės strateginio planavimo komitetas.
Aplinkos ministerija pirmenybę teikia mėgėjiškai žūklei vidaus vandenyse. Todėl kai kuriuose telkiniuose, tarp jų ir Kuršių mariose, siekiama dar labiau apriboti verslinę žvejybą.
Taip pat norima apsisaugoti, kad Kuršių mariose ir kituose vandens telkiniuose žuvys tiesiog neišnyktų.
Oficiliai teigiama, kad per metus Kuršių mariose žvejai sugauna daugiau nei po 1,2 tūkst. tonų žuvies. Tačiau žvejai mėgėjai mano, kad tai tik „makaronų kabinimas”. Realiai šį skaičių reikėtų padidinti bent keturis kartus.
Anot jų, Kuršių mariose vėgėlės jau beveik išnyko. Stintos kimba tik mažos, jos kiaurai per tinklus prasmunka. Kai kurie meškeriotojai įsitikinę, kad iš tos valstybinės kovos nieko gera nebus. Sumažins kvotas – ir tiek, o žuvis kaip sėmė, taip ir sems.
Tinklininkai visuomet skriausdavo Kuršių marias ir žvejus mėgėjus. 1954 m. visose Kuršių mariose buvo sugauta apie 95 tūkstančius centnerių žuvies. Tais laikais didžiają dalį laimikio sudarydavo ne bet kokios žuvys, o sykai, lašišos, lydekos, karšiai, starkiai, žiobriai, unguriai, vėgėlės. Tačiau po keleto metų sugaunamų žuvų kiekiai krito maždaug per pusę.
Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, sovietų valdžia įvedė apribojimus. Po keleto metų laimikiai pagausėjo. Buvo nustatyti tam tikri sugaunamos žuvies limitai.
Vincas Grigas