Seimo laikinosios tyrimo komisijos pluša išsijuosusios. Kai kas jau net spėjo persidirbti ir apsirgti. Tačiau ar toli pasistūmėta į priekį? Bent kol kas taip neatrodo, nes vos ne kasdien ant komisijų stalo gula nauji dokumentai, kviestų liudytojų parodymai. Parlamentas tapo panašus į teismą, kuriame apklausinėjami ministrai, sostinės meras, renkami įvairūs dokumentai, bandoma nustatyti jų autentiškumą, į posėdžius kviečiamasi prokurorus. Šitaip galima ir pamiršti savo pagrindinę misiją – įstatymų leidybą.
Nespėjus nualmėti vienam skandalui, žiūrėk, jau plyksteli kitas. Vėl triukšmas, raginimai atsistatydinti, vėl sudaromos komisijos. Tai jau tapo Seimo kasdienybe. Kur dabar nukreiptos visos mūsų išrinktųjų pastangos? Ne naujų įstatymų, kurie pagerintų mūsų visų gyvenimą, kūrimui, o nuolatiniam aiškinimuisi, kuris Seimo narys yra kaltas, o kuris – ne, kuris pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, o kuris – ne. Atrodo, tarsi čia būtų susirinkę ne tautos išrinktieji, o kažkieno atsiųstieji perauklėti, pamokyti, kaip galima elgtis, o kaip – ne. Nesmagios mintys, bet ar ne patys parlamentarai savo elgesiu tokias paakino?
Dvi dienas iš eilės parlamentarai į talką kvietėsi generalinį prokurorą. Vieną kartą, kad paaiškintų, ar Seimo narys A.Bosas iš tiesų yra įtariamas žmogžudystės užsakymu, kitą sykį, kad iš teisėsaugos pareigūnų sužinotų, ką yra prisidaręs sostinės meras A.Zuokas, ir pagaliau, kas yra tas mįslingasis „abonentas”, kuriam už įvairias paslaugas bei priimtus naudingus Vilniaus savivaldybės sprendimus taip dosniai buvo mokami tūkstančiai.
Bandymas išsiaiškinti situaciją – pagirtinas parlamentarų bruožas. Tačiau vargu ar jie nežinojo, kad joks save gerbiantis pareigūnas nieko konkretesnio negalės pasakyti, kol iki galo neužbaigtas tyrimas. Kas iš to išėjo, jau žinoma. Generalinis prokuroras A.Klimavičius nei paneigė, nei patvirtino, kad Seimo narys yra kaip nors susijęs su žmogžudyste. Ar nuo to kam nors tapo aiškiau?
Tas pat pasikartojo vakar, kai į Seimo plenarinį posėdį vietoje vėl kviesto generalinio prokuroro atvyko Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka, turėjęs apšviesti parlamentarus dėl skandalingų sostinės mero A.Zuoko reikalų. Paaiškėjo nebent tiek, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės ir Vilniaus savivaldybės darbuotojų papirkinėjimo gali būti baigtas iki šių metų pabaigos ir kad praėjusią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba baigė tikrinti įmonių grupę „Rubicon group” ir perdavė Generalinei prokuratūrai patikrinimo aktą, kurio turinys, žinoma, nebuvo atskleistas.
Prokurorai, turėdami nemažai įvairių pajėgų ir talkininkų, greitų atomazgų nežada. O štai laikinosios tyrimo komisijos jau po mėnesio yra užsimojusios paskelbti savo verdiktus ir ūkio ministrui Viktorui, ir Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui. Laimei, vienai komisijai vis dėlto užteko sveiko proto neieškoti „teisėjų” Maskvoje, kurie nuspręstų, kokie į parlamentarų rankas patekę susirašinėjimo dokumentai yra tikri, o kokie suklastoti.
Reikia tik stebėtis, kad opozicija tuo piktinasi ir net ragina nedelsiant pakeisti tokį sprendimą. Gal kai kurios karštos galvos jau pamiršo, kaip Lietuvoje buvo šaipomasi, kuomet KGB rezervininkų reikalus tyrusi komisija buvo ketinusi kreiptis į Maskvą, kad jos pareigūnai ne bet kaip, o nedelsdami, per dvi savaites, paaiškintų, kas tai per struktūra, kokie buvo jos uždaviniai ir pan.
Nesunku pastebėti ir dar vieną plintančią tendenciją. Įsijautę į įvairių pažeidimų ir net nusikaltimų tyrėjų vaidmenį, kai kurie parlamentarai neretai labiau rūpinasi, kaip kuo skaudžiau smogti savo oponentui, parklupdyti ant kelių, negu siekia atskleisti tiesą. Apmaudu, bet įstatymų, etikos, kitokių pažeidimų tyrimas mūsų valstybėje kartais virsta aštria politine kova – kas ką. Tik nugalėtojų po to dažniausiai nebūna. Gal šį kartą viskas bus kitaip? Būtų smagu.
Stasys Jokūbaitis