Kai kurie namai taip apleisti, kad juos labiau apsimokėtų griauti, o ne remontuoti
Pirmadienį Vilniuje atskilęs namo balkono luitas mirtinai prispaudė šalia namo bežaidžiantį 13 metų berniuką, nepilnametė mergaitė buvo sunkiai sužalota.
Kaune taip pat galima aptikti dešimtis vietų, kur griūvančios pastatų konstrukcijos kelia pavojų žmonėms. Kai kurie specialistai ragina dalį gyvenamųjų namų griauti ir jų vietoje statyti naujus.
Nelaimė nepamoko
Pernai gegužę Kaune, Parodos gatvėje, nukritęs balkonas smarkiai apdaužė automobilį. Laimei, tai atsitiko naktį, kuomet nebuvo praeivių.
Butas, kuriam priklausė balkonas, nėra privatizuotas, todėl už jo būklę turėjo atsakyti Savivaldybė. Ji prieš porą metų buvo informuota apie avarinės būklės statinį.
Tačiau po šio įvykio nepulta remontuoti senų namų griūvančių balkonų, nes tam neskiriama lėšų. Statybos skyriaus vyr. inžinierius Stasys Kriščiūnas sakė, kad griūvančių objektų daugėja, nes avarinių situacijų likvidavimui pinigų neskiriama jau daugiau kaip 10 metų. „Aš negaliu pasakyti, kodėl taip yra. Tai jau strateginiai miesto klausimai”, – sakė jis.
Nesijaučia šeimininkais
Savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis” direktoriaus pavaduotojas Gediminas Bužinskas sakė, kad Savivaldybei apskritai priklauso labai nedaug namų.
„Daugelio daugiabučių savininkai yra patys gyventojai. Jeigu keli butai priklauso Savivaldybei, ji yra tokia pati namo savininkė, kaip ir kiti”, – sakė jis.
Anot G.Bužinsko, gyventojai dažnai prašo, kad Savivaldybės įmonė remontuotų jiems priklausantį turtą. „Kai pasiūlome tai atlikti savo lėšomis, retai tai padaroma. Jeigu matome, kad situacija labai rimta, kviečiame ekspertus, kad jie įvertintų konstrukcijų būklę. Tik gavus ekspertų išvadas, galima rengti projektą ir remontuoti. Pernai mūsų įmonės valdomojoje teritorijoje atliktos keturios ekspertizės, visais atvejais teko imtis remonto”, – sakė jis.
Namų sienose – plyšiai
Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius sakė, kad Savivaldybės strateginiame plane numatyta būsto renovacija. „Tai vienas svarbiausių uždavinių. Planuojama per 11 metų renovacijai skirti 560 milijonų litų. Tačiau Savivaldybė skirs tik nedidelę dalį lėšų, pinigų mėginsime gauti iš ES fondų”, – sakė jis.
S.Lukošius siūlo kiekvienu atveju įvertinti, ar pastatą dar vertėtų renovuoti. „Gal labiau verta jį nugriauti ir statyti naują? Beveik vis bendrabučiai yra privatizuoti ir tapę gyventojų nuosavybe. Savivaldybė valdo tik keliasdešimt bendrabučių. Jeigu žmonės yra nusipirkę butus, jie yra nusipirkę ir visą namą. Jų pareiga prižiūrėti bendras namo patalpas ir dalis. Skatiname gyventojus pačius investuoti į būsto remontą, tačiau jų įnašas abejotinas. Senuose namuose likę gyventi žmonės, kurie turi mažiausiai pinigų. Tai socialinė problema. Bijau, kad gali atsitikti tragedija, kai namai pradės byrėti vienas po kito”, – sakė jis.
Anot jo, kai kurie namai labai susidėvėję. „Vidutiniškai visas gyvenamasis fondas susidėvėjęs apie 30 proc., renovacijai reikėtų apie 8 milijardų litų. Kai kurie pastatai laikosi tik dėl trinties. Žinau, kad Vilijampolėje namų sienose atsiranda plyšių, pastatai juda. Bet jie nenugrius, jeigu nebus žemės drebėjimo”, – mano S.Lukošius.
Stotelė tapo pavojinga
Kauniečiai pastebėjo dar vieną pavojingą vietą. Tai – šalia Kauno pilies esanti maršrutinių autobusų ir mikroautobusų stotelė. Jos stogas jau griūva, bet kurią akimirką ant galvų gali pabirti plytos, kurias dar šiek tiek prilaiko metalinė konstrukcija. „Kodėl nieko nedaroma? Negi laukiama nelaimės?” – klausia kaunietis Gedas.
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys sakė, kad stotelė yra buvusios avalynės fabriko „Lituanica” teritorijoje, kuri bus, o gal ir jau perduota „Iki” prekybos tinklui. „Žinome, kad netolimoje ateityje „Iki” plės prekybos centrą, nugriaus tą stotelę, todėl nematome prasmės investuoti į tokio objekto remontą”, – sakė jis.
Dainoras Lukas