Centralizuojama veikla dėl vienodos kokybės paslaugų
Vokietijos „Tönsmeier” įmonių grupė, besiverčianti atliekų tvarkymu, prieš penkerius metus tapo didžiausia Alytaus uždarosios akcinės bendrovės „Dzūtra” akcininke. Mūsų mieste važinėja nauji vokiški atliekų rinkimo automobiliai, pradėti keisti konteineriai.
Valstybės juridiniai aktai atliekų surinkėjus įpareigoja jas rūšiuoti, šiam darbui atlikti „Dzūtra” Kaune įkūrė atskirą bendrovę „Policiklas”, o įsigijusi bendrovę „Paslauga šakiečiams” tapo stambiausia Pietų Lietuvos atliekų tvarkytoja.
Kaip „Alytaus naujienoms” sakė „Tönsmeier” įmonių grupės Lietuvoje vadovė Kristina Motiejūnaitė, ši garsi Vokietijos atliekų tvarkymo bendrovė Lietuvoje pirmiausia investavo į „Dzūtrą”, vėliau „Tönsmeier” tapo Vilniaus bendrovės „Švarus miestas” ir klaipėdiečių „Švaros dienos” akcininke. Šiandien minėta Vokietijos įmonė Lietuvoje valdo penkias atliekų tvarkymo bendroves. Anot K.Motiejūnaitės, dabar „Tönsmeier” grupės įmonės užima didžiausią mūsų šalies atliekų tvarkymo sektoriaus dalį.
„Maždaug prieš dvejus metus pradėta šios grupės įmonių veiklos centralizacija. Pirmiausia buvo suvienodinti tam tikri apskaitos ir veiklos standartai. Numatyta centralizuoti visą apskaitą, klientų aptarnavimą, pirkimą ir pardavimą. Norime teikti vienodos kokybės atliekų surinkimo paslaugas visiems gyventojams ir įmonėms, kuriuos aptarnauja „Tönsmeier” grupės bendrovės”,- pasakojo K.Motiejūnaitė.
Būtent dėl šios priežasties „Dzūtros” direktorius Jovitas Mališauskas pakviestas dirbti visų „Tönsmeier” įmonių Lietuvoje strategijos ir plėtros konsultantu. „Dzūtros” administracijos direktore tapo vilnietė K.Motiejūnaitė, o už bendrovės operatyvinę veiklą atsakingas „Dzūtros” Alytaus regiono vadovas, buvęs jos vadybininkas Romualdas Dimša.
„Tönsmeier” įvertino pono Jovito sugebėjimą dirbti atliekų tvarkymo srityje, mokėjimą bendrauti su vietos valdžia, nes tai labai svarbu mūsų darbe. Jam patikėtos iš tikrųjų svarbios pareigos formuojant visų mūsų įmonių strategiją bei plėtrą”,- teigė „Tönsmeier” įmonių grupės Lietuvoje vadovė.
Vienos mažos savivaldybės teritorijoje būtų sunku dirbti
Dabar „Dzūtros” veikla padalyta į Alytaus ir Kauno regionus. Pasak K.Motiejūnaitės, mūsų miesto bendrovės patirtimi pasinaudos kitos „Tönsmeier” grupei Lietuvoje priklausančios įmonės. „Juk nevisiškai normalu, kai viename regione statomi nauji atliekų konteineriai, o kitur lieka seni”.
Kaip sakė J.Mališauskas, Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2006-2008 metų atliekų tvarkymo programą, ir „Dzūtra” įsipareigojo atnaujinti atliekų konteinerius, tvarkyti jų aikšteles, kai kurias minimaliai apželdinti. Todėl jau dabar mieste statomi nauji balti plastikiniai popieriaus konteineriai.
„Tönsmeier” į visas savo įmones Lietuvoje iki šiol investavo daugiau kaip 20 mln. litų. Atliekų tvarkymo srityje 80 metų dirbanti vokiečių firma, pasak K.Motiejūnaitės, nori pasiekti vokišką atliekų tvarkymo kokybę ir vokišką švarą mūsų šalyje.
K.Motiejūnaitės ir J.Mališausko nuomone, vienos mažos savivaldybės teritorijoje atliekų tvarkymo įmonei būtų sunku dirbti. Reikėtų savivaldybių finansinės paramos, taip būtų dempinguojamos atliekų surinkimo kainos, o gyventojams siūlomos vargu ar kokybiškos paslaugos.
Atliekų surinkimo kaina didės
J.Mališauskas minėjo, kad Alytuje jau treji metai nesikeičia atliekų surinkimo kaina – 2 litai 60 centų žmogui per mėnesį: „Ateityje mokesčių už atliekas rinkimo tvarka turėtų keistis. Kadangi mums sunku fiksuoti gyventojų registraciją, galbūt jau ateinančiais metais atliekų rinkimo mokestis priklausys nuo turimo būsto dydžio. Bendrijoms pagal sutartis mes išvešime atliekas, o jos turės nutarti, kaip miestiečiams atsiskaityti: ar pagal gyventojų skaičių, ar pagal turimų būstų dydį”.
J.Mališauskas pabrėžė, jog atliekų tvarkymo įmonėms svarbu gauti atlyginimą už atliktą darbą.
Naujasis „Tönsmeier” įmonių grupės Lietuvoje strategijos ir plėtros konsultantas nepaneigė minties, kad, Lietuvoje pradėjus veikti pagal Europos Sąjungos reikalavimus atnaujintiems sąvartynams, tarp jų ir Takniškių sąvartynui Alytaus kaimynystėje, padidės atliekų surinkimo kainos. Taip atsitiks dėl trijų pagrindinių priežasčių: didelių investicijų į sąvartynų rekonstrukciją, pabrangusio jų eksploatavimo ir išaugusių mokesčių už atliekų priėmimą į sąvartynus.
„Jei gyventojai kuo toliau, tuo labiau supras, kad atliekas reikia rūšiuoti, o mes tam turime sudaryti sąlygas, atliekų surinkimo kainos augimas nebus žymus. Už išrūšiuotą atliekų dalį mes gauname pajamų iš kitų šaltinių. Pavyzdžiui, iš pakuotės, gaminio mokesčių. Todėl atliekų surinkimo kaina labai priklausys nuo pačių gyventojų, ji yra jų rankose”,- teigė J.Mališauskas.
Alma Mosteikaitė