Prieš beveik pusę metų EuroFootball.lt savo lankytojams pateikė interviu su vienu įdomiausių Lietuvos trenerių, tada dar dirbusiu vyriausiuoju „Šiaulių” komandos strategu, Vytu Jančiausku. Tuomet patys lankytojai galėjo klausti gerbiamo trenerio ir jis su malonumu į klausimus atsakė.
Šį kartą nusprendėme su treneriu pakalbėti apie visą Lietuvos futbolą – nacionalinės rinktinės pasirodymą, „A Lygą”, futbolo infrastruktūrą, bendrą Baltijos šalių čempionatą, mėgėjų „Sekmadienio Futbolo Lygą”. Pateikiame šį interviu Jums.
Kaip galėtumėte pakomentuoti Lietuvos rinktinės žaidimą šiame atrankos į 2006 pasaulio futbolo čempionatą cikle?
Su rinktine buvau išvykęs tik į vieną išvyką. Kitas rungtynes stebėjau namuose. Mėgstu žiūrėti rungtynes per televizoriaus ekraną, nes tik taip gali susikaupęs analizuoti komandos žaidimą. Kai esi stadione sunku susikaupti, nes pasiduodi sirgalių įtakai ir pats pradedi sirgti už komandą, o laiko žiūrėti rungtynes kaip futbolo specialistui nelieka. Kiekvienose rungtynėse, rinktinės treneriai parenka tam tikrą taktiką, analizuodami priešininkų žaidimą, priklausomai nuo to ar žaidi namuose ar išvykoje. Kalbant apie patį žaidimą, norėtųsi tikrai padėkoti mūsų vyrams, kurie atidavė viską ką galėjo ir dar daugiau. Akivaizdžiai trūko meistriškumo. Rinktinei reikia lyderių, į kuriuos būtų galima remtis viso ciklo metu. Jei tokius turėtumėme, pagal tai būtų braižomi taktiniai planai. Dabar mes turime tokią situaciją, kad yra daug panašių žaidėjų ne tiek vienas kitą papildančių, kiek kovojančių dėl savo pozicijos pačioje rinktinėje. Gynybos grandyje aiškaus lyderio nėra, sauguose turime brolius Česnauskius, tačiau vienas yra dar jaunas ir jam labai trūksta patirties, o kitas yra mėtomas iš komandos į komandą ir negali atrasti savęs kaip žaidėjas. Puolime lyderiais lyg ir turėtų būti Jankauskas su Danilevičiumi, tačiau įvarčių iš jų sulaukiame labai mažai. Manau, problema yra ta, kad rinktinė yra surinkta, bet žaidėjai per mažai žino vienas kitą. Reikėtų daugiau bendrų stovyklų, kuriose žaidėjai galėtų vienas kitą pažinti, pajustų vienas kito žaidimą. Šią problemą puikiai galime pamatyti mūsų rinktinei atakuojant. Saugai nežino ką darys puolėjai, o puolėjai blaškosi be vietos ir dažniausiai saugų perdavimai būna nesuprasi kur. Žaidėjai paprasčiausiai nesupranta vienas kito. Kalbant apie tokį puolėją kaip R.Poškus, šis žaidėjas, visą laiką kovoja ir spaudžia priešininkų gynėjus, tačiau tam išnaudoja per daug jėgų ir kai ateina akimirka kada reikia mušti įvartį jam jų pritrūksta.
Reikia pripažinti, kad nacionalinėje komandoje dabar vyksta tam tikra kartų kaita, todėl nereikia pamiršti apie jaunimo rinktinę. Galime paanalizuoti šios rinktinės žaidimą, nes visgi abi komandos labai tampriai susijusios. Tai juk mūsų „rytojaus” nacionalinė komanda. Olimpinės rinktinės rezultatai mano nuomone galėjo būti ir geresni, jeigu būtų žaidę žaidėjai, kurie kviečiami į nacionalinę komandą. Tai ir E.Česnauskis ir S.Mikoliūnas. Su jais U-21 komanda būtų pasiekus geresnių rezultatų. Nacionalinė rinktinė pagal nerašytą taisyklę rezultatais turi pranokti jaunimą, taip ir atsitiko, tačiau ateitį mūsų rinktinės turi.
Mūsų rinktinei kitame atrankos cikle yra keliamas tikslas patekti į 2008 Europos futbolo čempionatą. Patekom į penktą krepšelį, todėl mūsų laukia išties stiprūs varžovai. Kaip manote, ar rinktinei keliami tikslai yra realūs?
Keliami tikslai yra geri. Taip ir turi būti. Rinktinė pradėjo žaisti ir ta kartele turi būti keliama. Jeigu imtume rinktinės pasirodymą atskirai kiekvienose rungtynėse, tai galime pasakyti, kad už daugelį komandų žaidėme tikrai ne prasčiau, o netgi geriau. Visi matėme paskutines rungtynes su Belgija. Progų turėjome daug daugiau. Kur problema? Mes neįmušam. Kaip jau minėjau, komandoje nėra lyderio, kuris įmuštų, kai tai padaryti tikrai reikia.
Sužaidėme lygiosiomis su Belgija išvykoje, tada sekė dvi rungtynės prieš San Mariną kurias privalėjome laimėti ir laimėjome ir lygiosios namie su ispanais. Būtent po tų rungtynių visi pradėjo sakyti, kad turime šansą patekti į PČ, bet nepagalvojo, kad liko rungtynės būtent su tomis komandomis, kurios ir buvo mūsų didžiausi konkurentai – Serbija, Bosnija ir Belgija…
Taip iš tiesų per paskutines keturias rungtynes buvo įmuštas tik vienas įvartis ir tai jį įmušėm ne mes, o tai už mus padarė belgų gynėjas. Yra futbole ta nerašyta taisyklė – „Neįmuši tu – įmuša tau”, rungtynėse su belgais puikiai matėme šios taisyklės pavyzdį. Reiktų įvertinti ir kitą dalyką. Yra žmonės, kurie analizuoja rinktinės žaidėjus, stebi kiekvieną iš jų. Galbūt rinktinės viduje vyksta kokie nors mums nežinomi dalykai, dėl kurių vienas ar kitas žaidėjas negauna žaisti. Treneriai, būdami šalia žaidėjų puikiai mato šiuos niuansus ir į aikštę leidžia jų nuomone geresnį žaidėją.
Manau, kad rinktinė pasirodė taip, kaip jai dėmesį parodė valstybė. Per 15 nepriklausomybės metų neturime nei vieno normalaus futbolo stadiono. Aš nekalbu apie dideles LFF pastangas padaryti dirbtines futbolo aikšteles vaikams Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir t.t., tačiau tai nėra sporto centrai. Tai tik aikštelės ant tuščio lauko. Reikalingi centrai, kuriuose būtų kuriama visa infrastruktūra, auginami gabūs vaikai, kurių Lietuvoje tikrai netrūksta. Ką kalbėti apie vaikus, jei net „A lygos” klubai nesugeba susitvarkyti. Taip, „Vėtra” pasistatė stadioną, o ką kiti? Vilniaus „Žalgirio” stadionas avarinės būklės, Kauno „Žalgirio” stadione – parduotuvė. Kol vyriausybė neatkreips dėmesio į futbolą, tol bus labai sunku kažką padaryti, nes LFF viena padaryti visko tikrai nepajėgs. Jaunosios rinktinės, kalbu apie 15-mečius 17-mečius, taip pat slenka grupių galuose. Ar tai stebuklas? Ne, joks ne stebuklas.
Ne paslaptis, kad didžioji rinktinės žaidėjų dalis, arba sėdi ant atsarginių žaidėjų suolelio arba žaidžia klubų dublerių komandose. Gal reikėtų pabandyti į aikštę leisti žaidybinę praktiką turinčius, nors ir ne tokius žymius Lietuvos futbolininkus?
Taip mano nuomonė visiškai su tampa su jūsų. Galbūt per paskutines dvejas rungtynes, kurios jau nieko nelėmė derėjo duoti šansą T.Radzinevičiui, kuris manau tikrai būtų įmušęs bent viename iš tų epizodų, kuriuose T.Danilevičius paleido kamuolį kažkur toli toli už aikštės. Mačiau Radzinevičiaus žaidimą „A lygoje” ir tikrai jis muša daug įvarčių ir iš daug sudėtingesnių situacijų negu progas turi T.Danilevičius.
Kaip dėl I.Deduros, kuris dažnai žaidžia Maskvos „Spartako” pagrindinėje sudėtyje? Juk tai pakankamai aukšto lygio gynėjas.
Be jokios abejonės. Ignas Dedura, beveik visada žaidžia pagrindinėje sudėtyje, todėl jo puiki sportinė forma. Be to, Rusijos čempionate žaidžia vis daugiau legionierių, kurie labai pakėlė šios lygos lygį. Manau, Dedura tikrai turėtų žaisti, bet nežinau kokie jo ryšiai su treneriais Lietuvoje. Matot, jei žmogus pats nerodo noro eiti į rinktinę, už ausų jo nenutempsi. Galbūt yra kažkokie finansiniai aspektai, nes baigęs karjerą futbolininkas, galima sakyti pradeda gyvenimą iš naujo ir kol žmogus gali uždirbti pinigus iš futbolo jis tai daro. Tai subrendęs žaidėjas, kuris galvoja apie „rytdieną”. Čia yra daug niuansų, tačiau jeigu jie yra piniginiai, tai dar kartą pasikartosiu, kad vyriausybė visiškai neskiria lėšų futbolui. Aš nesu nusistatęs prieš krepšinį ar kitas sporto šakas, tačiau reikia paskirstyti prioritetus kas yra kas. Futbolas visada buvo ir bus sportas numeris vienas pasaulyje. Čia nėra ko slėpti. Lietuvoje dirbtinai išpūstas krepšinis. Dabar VPU dėstau kūno kultūros futbolo specialybę. Į treniruotes ateina vaikinai, kurių ūgis 185-190cm. Matau juos spardančius kamuolį ir pagal judesius, koordinaciją, kamuolio valdymo techniką galiu pasakyti, kad krepšininkais jie tapę nebūtų, bet kai kurie jei būtų rimtai treniravęsi, dabar žaistų Lietuvos futbolo rinktinėje. Problema tame, kad kai vaikui yra pasirinkimas ką treniruotis, ar žaisti krepšinį, kam yra suteiktos visos sąlygos, ar spardyti kamuolį aikštėje ant žvyro, be abejo, didžioji dalis tėvų, ir patys vaikai renkasi tą, kam sudarytos sąlygos.
Treneri, ką galite pasakyti apie rinktinės žaidėjų gautas geltonas ir raudonas korteles, kurių tikrai netrūko šiame cikle?
Manau viskas yra paprasta. Būkime atviri. Didžiosios futbolo šalys, žiūri į Lietuvą kaip į futbolo provinciją, todėl kitų šalių rinktinių žaidėjai gali sau leisti daugiau nei mūsiškiai. Tada atsiranda priešiškumas iš mūsų žaidėjų pusės, bet kaip ten bebūtų jis neturėtų viršyti elgesio ribų, kurios priimtos visame pasaulyje. Pažiūrėkime į E.Česnauskį. Kas gi taip elgiasi? Po jo grubios klaidos, po kurios žaidėjas kaip tik turėtų atsiprašyti, jis dar paėmė kortelę ištraukė iš teisėjo ir metė atgal. Mano nuomone jam dar gerai baigėsi. Bauda galėjo būti ir daug didesnė. Žinoma visko pasitaiko ir Europos didžiuosiuose klubuose, bet tokie atvejai yra labai reti. Kalbant apie D.Šemberą, žiūrėdamas jo žaidimą rinktinėje visą laiką klausiu savęs – „kada jį išvis iš aikštės”? Kiek kartų jis jau buvo išvytas iš aikštės? Galbūt jam derėtų šiek tiek susimastyti. Juk teisėjai irgi yra tam tikra organizacija, kuri susitinka ir aptaria tam tikrus žaidėjus, kurie yra įtraukti į vadinamąją rizikos grupę. Ir teisėjaudami jie skiria tiems žaidėjams daugiau dėmesio. Taip atsitiko ir paskutinėse rungtynėse su belgais. Galbūt nereikėjo vyti D.Šembero iš aikštės, bet kadangi jis į tą rizikos grupę patekęs, žaidėjas buvo išvarytas.
Ką manote apie prieš kelis metus nuskambėjusią idėją kurti bendrą Baltijos šalių futbolo lygą, tokią, kokią turi krepšinis?
Vyresni futbolo mėgėjai gal prisimins, kad berods 1993 ar 1994 metais ši lyga jau buvo bandyta daryti. Ji prasidėjo, tačiau taip ir nesibaigė. Joje dalyvavo 5 komandos iš Lietuvos, 4 iš Latvijos, berods 3 iš Estijos ir Kaliningrado sritis. Ji iširo dėl įvairių politinių priežasčių – atsirado šalių sienos, finansavimas buvo prastas, o keliauti į rungtynes išvykoje buvo sudėtinga. Ši idėja nėra niekur prapuolus. Ją netgi būtina įgyvendinti, vien dėl to, kad mūsų verslininkai pamatytų, ką turi Latvija ir Estija. Bazės, stadionai, treniruočių aikštės. Visa tai ten yra. Man visiškai ne nuostabu, kad latviai pateko į Europos čempionato finalinį etapą. Tikrai negalėčiau teigti, kad Lietuvos rinktinė yra blogesnė už Latvijos. Taip tikrai nėra. Tiesiog ši lyga padėtų Lietuvoje gyvenantiems verslininkams pamatyti, kodėl reikia investuoti į futbolą. Manau, kad kol kas Lietuvoje futbolas ne statomas – jis yra griaunamas. Prieš 15 metų Lietuvoje krepšinis buvo lygus su futbolu. O dabar? Krepšinio salių pilna. Futbolo – nėra. Kažkas paėmė ir dirbtinai sugriovė futbolą Lietuvoje. Dabar toks jausmas, kad mes visi kliedime krepšiniu.
Tiek nedaug trūko, kad turėtumėme puikų stadioną Šeškinės rajone prie dabartinio „Akropolio”. Visi planai buvo puikiai parengti, galima buvo pradėti statybas. Toje vietoje turėjo būti penkios treniruočių aikštės su dideliu 35000 vietų dengtu nacionaliniu stadionu. Ten turėjo būti tikras sporto centras. O ką turime dabar? O gi nieko ir manau, kad ten tikrai nieko nebus, nors pažadų girdisi. Reikalas tame, kad kai buvo G.Vagnoriaus vyriausybė didelė dalis stadiono teritorijos buvo išparduota, o pinigai vietoj investicijos į bent vieną iš aikščių, vyriausybės buvo išdalinti tuo metu protestavusiems žemdirbiams.
Futbolas, vakarų Europoje žiūrimas ne tik kaip sportas. Tai puiki komunikacijos priemonė. Net kai kurios politinės problemos sprendžiamos per futbolą. Juk stipriausiuose Europos lygose rungtynių metu galime išvysti daugybe garsių verslininkų, politikų, visuomenės žmonių, kurie žiūrėdami futbolą aptaria įvairias problemas. Vyriausybė turi tai suprasti.
Kaip pavyzdį galiu pateikti „auksinį” laikų Vilniaus „Žalgirį”. Kai atėjau ten 1974 metų sausio mėnesį, irgi nieko nebuvo. Viskas buvo sugriauta. Nebuvo nei bazių, nei žaidėjų, nei pinigų. Tada į komandą atėjo naujas treneris A.Klimkevičius, kuris iš jaunimo pradėjo po truputį lipdyti komandą. Atsirado centrai, specialiosios mokyklos, „Žalgirio” jaunimas laiminėjo visus turnyrus iš eilės. Tada viskas ir prasidėjo. Buvo skirtas finansavimas, atidaryta „Žalgirio” sporto bazė, žaidėjams buvo pradėti mokėti pinigai.
Labai konkretus klausimas. Kaip manote, ar Panevėžio „Ekranas” jau čempionas?
Taip. Kaip bebūtų keista, „Ekranas” pražingsniavo visą sezoną be klupinėjimų. Retai komandai tai pavyksta.
O ar galėtų panevėžiečiai sėkmingiau pasirodyti Čempionų Lygos atrankoje nei FBK „Kaunas”?
Mano, kaip trenerio nuomone, „Kaunas” yra geresnė komanda už „Ekraną”. FBK „Kauno” problema yra ta, kad mano nuomone juos krečia gana rimtos vidinės problemos, o beveik visi „Ekrano” žaidėjai kartu žaidžia nuo mažumės ir yra stiprūs ne individualiai, kaip kauniečiai, bet kaip komanda. Tai yra pagrindinė jų jėga. Daugelis „Ekrano” žaidėjų kartu rungtyniavo ir įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėse, dėl to puikiai jaučia vienas kitą.
Kaip vertinate iniciatyvą sukurti „Sekmadienio Futbolo Lygą”? Ar ji reikalinga?
Žinote, tokią iniciatyvą reikia tik sveikinti. Ir palinkėti, kad ir kituose Lietuvos miestuose atsirastų žmonių norinčių žaisti futbolą tokiose lygose. Geras pavyzdys turi būti užkrečiamas. Tokias lygas reikia tik plėsti, galbūt būtų galima parodyti per televiziją ir pasakyti, kad laisvalaikį galima leisti ne tik su meškere rankoje, bet ir spardant kamuolį gryname ore, tokiu būdu išsikraunant. Kai šiandien pamačiau rungtynes tarp „Tygelio” ir „Užupio” komandų, pirma pagalvojau, kad čia vyksta LFF I lygos varžybos. Komandos žaidžia su tvarkingomis aprangomis, yra teisėjas, puiki organizacija. Palinkėti reikėtų, kad atsirastų kuo daugiau tokių komandų. Ši idėja tikrai sveikintina.
Augustinas Pakulis