Vienintelė uostamiestyje medinius laivus statanti Klaipėdos laivų statyklos bendrovė šiomis dienomis pradėjo rinkti naujo 7 metrų ilgio laivo kylinę lentą kartu su foršteveniu ir aktenšteveniu.
Taip pat netrukus bus pradėtas statyti 11 metrų medinis laivas, kurio pavyzdys – laivas „Emilija” buvo parplukdytas iš Skandinavijos.
Klaipėdos laivų statyklos bendrovė, kuri neseniai tapo Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos nare, įkurta pernai liepą. Per metus įvykdyti jau keli užsakymai.
Lietuvos Baltijos filmų studijos kartu su Vokietijos „Bavariafilm” statytam filmui „Štiortebekeris” padarė dekoracinį 27 metrų ilgio ir 8 metrų pločio kogą. Buvo keičiamos tik burės ir vėliavos – jis atliko Danijos karališkojo laivyno, Hanzos pirklių ir piratų laivų vaidmenis. Šiuo metu kogas stovi Uostadvaryje. Pagal to laivo brėžinius, juos kiek patobulinus, ateityje, jei atsirastų klientų, statykla galėtų statyti dekoracijas įvairiems barams ar restoranams. Vienas iš bendrovės steigėjų Kęstutis Oginskas teigė Sankt Peterburge matęs net keturis ant baržų arba pontonų sumontuotose burlaivių dekoracijose įrengtus barus.
Taip pat Klaipėdos laivų statykla gamina ir plaukiojančias prieplaukas. Keletas jų šiemet buvo panaudotos Danės upėje per Jūros šventę. Plaukiojančių prieplaukų statyba ateityje taps viena iš bendrovės veiklos dalių. Naujos prieplaukos ypač paklausios turėtų tapti vystantis vandens turizmui.
Suremontavo „Lokį”
Klaipėdos laivų statyklos bendrovės gamybos direktorius Henrikas Mališauskas teigė, kad iki šiol atliktas sudėtingiausias statyklos darbas buvo medinio Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Lokys” remontas. Klaipėdos laivų statykla atliko unikalius darbus, kokių iki šiol Lietuvoje, anot H.Mališausko, niekas nedarė. Iškėlus laivą „Lokys” į doką buvo pakeistos apkalimo lentos, falšborto stovai, sutvirtinti špangoutai. Ypač sudėtinga buvo pakeisti falšborto stovus.
Darbai unikalūs tuo, kad, pradžioje nuėmus senąsias aptrešusias lentas, teko išpjauti naujas 60 mm storio, 220 mm pločio ir 4-5 metrų ilgio lentas, jas išlenkti ir priveržti prie laivo bortų. Kiekviena lenta būdavo atskirai matuojama, daromas individualus šablonas. Imdamiesi laivo „Lokys” remonto rizikavome, teigė H.Mališauskas, tačiau darbai neblogai pavyko, nes turėjome patirties.
Kai po remonto laivas buvo nuleistas į vandenį, jo komanda taip pat gerai įvertino darbą. Laivo korpusas, kol pabrinko lentos, vandenį praleido labai trumpą laiką. Pasak H.Mališausko, tai lėmė gerai atliktas lentų suleidimas ir jų surišimas pakulomis. Po remonto laive taip pat pasikeitė ir kvapas. Iki tol dvokė pelėsiais, paskui pradėjo sklisti malonesnis deguto kvapas, nes juo buvo ištepti špangoutai.
Sunku rasti tinkamą medieną
Nors vikingų laikų 7 metrų ilgio ir 2 metrų pločio laivelis nėra didelis, tačiau jo statyba ne tokia paprasta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Didžiausia problema, su kuria susidurta apsiėmus jį statyti, – mediena.
Lietuvoje niekas negali išdžiovinti 70-80 mm storio ąžuolinių išpjovų. Kuo storesnis ąžuolas, tuo sunkiau iš jo pašalinti drėgmę. Ąžuolo medienoje yra tanino rūgšties, kuri pasišalina kartu su drėgme. Kol medienoje yra šios rūgšties, tol ji yra „gyva”, iš jos padaryta konstrukcija gali pradėti raitytis. Senovėje ąžuolo mediena būdavo ruošiama net porą dešimtmečių. Iš pradžių ją 4-5 metus mirkydavo vandenyje, po to 6-9 metus džiovindavo pastogėje ir dar 6-7 metus patalpoje.
Dabar tokia džiovinimo technologija jau nebenaudojama. Ąžuolo medieną, nors jos ir yra Lietuvoje, teko įsivežti iš Skandinavijos šalių. Papildomas sunkumas ir tai, kad kai kurios vikingo laikų medinės laivo dalys, pavyzdžiui, špangoutai, turi būti padaryti iš natūraliai išlinkusios medienos.
Vienu metu – du laivai
Pagal senovinę vikingų technologiją, teigė H.Mališauskas, visi rėmai, špangoutai, kylis, forštevenis ir achterštevenis daromi iš ąžuolo, o bortai apkalami pušinėmis lentomis.
Vikingų laivelyje į kylį taip pat bus montuojamas ir maždaug 350 kilogramų balastas iš švino. Laivelyje, kurio gramzda bus apie 70 centimetrų, taip pat numatyta sumontuoti restauruotą senovinį pupsintį variklį. Jame bus ir stiebas su burėmis – grotu, stakseliu ir kliveriu, taip pat bus įdėti ir du maždaug keturių metrų ilgio dekoratyviniai irklai.
Su tokiais laiveliais Norvegijoje tarp fiordų dar buvo plaukiojama ir praėjusio amžiaus antrąjį ir trečiąjį dešimtmečiais. Vikingų laivelis, kuris pradėtas statyti Klaipėdoje, skirtas savaitgalio paplaukiojimui fiordais ir pajūriu. Plaukiodamas tokiu laiveliu savininkas iš Norvegijos nori pajusti istorijos dvelksmą. Šiam laivui pastatyti nėra numatyta jokio termino.
Kartu su vikingų laiveliu Klaipėdos laivų statykla pradės statyti ir 11 metrų medinį laivą, kuris ateityje greičiausiai plaukios Lietuvos vandenyse. Jo savininkai bus pačios laivų statyklos steigėjai. H.Mališauskas teigė, kad šį laivą statyti bus paprasčiau, nes nereikės laikytis senovinio stiliaus, špangoutai bus daromi ne iš vientisos, o iš klijuotos medienos.
Šį laivą statyti lygiagrečiai su vikingų imtasi todėl, kad, sustojus vieno laivo statybos darbams, būtų galima imtis kito. Statant vikingų laivą, daug detalių tenka derinti su savininku Norvegijoje, todėl sugaištama laiko. Kol vyks derinimai ar medžiagų paieškos, bus statomas kitas laivas. Tą laivą pagal optimistiškiausias prognozes ketinama pastatyti iki 2007 metų, o iki kitų metų turėtų būti padarytas korpusas.
Vidmantas Matutis