Lietuvoje apie 80 procentų žmonių gyvena daugiabučiuose namuose
Toli gražu ne visi įstengiame savo šeimai pastatyti atskirus kotedžus, todėl apie du milijonus tautiečių išsitenka po bendru namų stogu. Pirmieji blokiniai namai mūsų krašte pasirodė prieš 40-50 metų. Iki nepriklausomybės atkūrimo buvo suręsta per 31 tūkstantį daugiabučių, kurie jau senokai reikalauja esminio remonto.
Pernai Vyriausybė priėmė Būsto vystymo strategiją, taip pat deklaravo, kad šiemet iki 1993 metų suręstiems namams renovuoti bus skirta 3 milijonai litų. Pinigai buvo paskirti, bet iš jų remonto darbams neišleistas nė vienas litas.
Tas nevykėlis pirmininkas
Bronislavas Drigotas iš Alytaus, pasiūlęs šią temą, pastebėjo, kad spaudoje kur kas dažniau kalbama apie šildymo kainas, o tarsi nutylima namo būklė, energijos taupymo problemos. Kai kuriuose laiškuose skaitytojai ypač akcentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) pirmininko asmenybės svarbą. Čia ypač tinka taisyklė, kad visiems geras nebūsi. Vieni pyksta ant pirmininko todėl, kad šis reikalauja laiku atsiskaityti už paslaugas, kitiems nepatinka pastabos dėl naikinamo bendrai užgyvento turto. Tačiau labiausiai žmonės pyksta dėl namo valdžios neveiklumo, kartais – dėl abejotino bendrai surinktų pinigų paskirstymo.
Daugiabučio namo bendrijos pirmininko indėlį pervertinti sunku, nes iš esmės nuo jo sumanumo ir energijos priklauso namo renovacijos, energiją taupančio šilumos punkto įrengimo, stogo, langų remonto ir kiti reikalai. Be namo bendrijos ir pirmininko išrinkimo neįmanomas darbų finansavimas. VšĮ „Būsto agentūra” Kauno skyriaus darbuotoja Jolita Maženienė džiaugėsi DNSB „Griunvaldas” pirmininkės Elenos Markevičienės, „Žėručio” – Apolonijos Laukevičienės darbu. Pastaroji dirba ypač sunkiomis sąlygomis, nes 120 butų name yra nemažai nemokių arba vengiančių bendram labui prisidėti gyventojų, bet bendrija sėkmingai pasinaudojo ne vienu investiciniu projektu.
Nėra blogiau, kai namai visai neturi išsirinkę savo valdžios, nes tada bendras turtas pasmerktas sunykti, o kartais net ne juokais gali grėsti tragedija. Kai kuriuose namuose nėra valdžios dėl to, kad niekas nenori dirbti pirmininku, nes žino, kaip sunku susitarti su nors ir po vienu stogu gyvenančiais, bet labai skirtingas sampratas turinčiais kaimynais. Dabar miestų savivaldybės užsimojusios įdarbinti jų proteguojamus DNSB administratorius, kurie dažniausiai valdomame name negyvena, todėl suinteresuotumas dėl darbo rezultatų kur kas menkesnis.
Neišnaudoti milijonai
Šiemet baigėsi 1997 metais paskelbta daugiabučiams skirta energijos taupymo programa. VšĮ „Būsto agentūros” direktoriaus Valiaus Serbentos duomenimis, lengvatiniais kreditais šilumos punktams atnaujinti, sienoms šiltinti, naujiems langams sudėti ir pan. buvo išleista apie 70 milijonų litų. Lietuvoje tuo pasinaudojo apie 700 DNSB.
Kur kas sunkiau sekasi vykdyti pernai paskelbtą Lietuvos būsto strategiją. Kas iš to, kad dar metų pradžioje buvo skirti pinigai, bet prireikė gero pusmečio, kad būtų nuspręsta, kaip šias lėšas paskirstyti. Vien tik Kaune šioms reikmėms gali likti nepanaudota apie 700 tūkstančių litų. Finansininkai tvirtina, kad neišnaudotos lėšos kitiems metams nelieka.
Pagal minėtą būsto strategiją, kitąmet daugiabučių atnaujinimui Vyriausybė žada skirti 9 milijonus, o 2007 metais jau 27, o iš viso per trejus metus – 27 milijonus litų. Už juos galima būtų atnaujinti daugiau kaip tūkstantį namų. Planuojama, kad ateityje namų renovacijai bus skiriama apie 130 milijonų litų. Atsižvelgiant į dabartines galimybes, atsiranda nemažai skeptikų, kad geri planai gali pakibti ore.
Paramą gauti nelengva
Šiuos darbus kuruojančios Aplinkos ir Finansų ministerijos susitarė, kad tam tikrais atvejais galima padengti nuo 15 iki 30 procentų investicijų vertės. Specialūs fondai gali pagelbėti socialiai remtiniems gyventojams, kurie turi teisę gauti už šildymo paslaugas kompensacijas.
Renovuoti namus tikrai verta, nes, anot specialistų, tokiu būdu galima sutaupyti net 46-50 procentų šilumos energijos. Jeigu pasitvirtins liūdnos analitikų prognozės apie gerokai brangsiančias šilumos kainas, tai renovuotų namų gyventojai išloš net dvigubai.
Tačiau pinigų niekas veltui nedalija, tam reikia ne tik pirmininko, bet ir viso namo gyventojų pastangų. Visų pirma, reikia surasti bendrovę, kuri už 2-3 tūkstančius litų (įskaitant energetinį projektą) padarytų namo energetinį auditą. Po to reikia kreiptis pagalbos į „Būsto agentūros” padalinį. Kai kurių miestų savivaldybės turi namų bendrijų rėmimo fondus. Po to būtina sušaukti namo gyventojų susirinkimą, kuris balsų dauguma pritartų namo renovacijai ir paskirtų asmenį, kuris turėtų teisę veikti bendrijos vardu. Įgaliotas žmogus investicijų projektą pateikia būsto konsultacijų agentūrai arba savivaldybei dėl valstybės paramos ir iš komercinio banko – paskolos. Ir tik tada, kaip toje pasakoje, kurioje vilkas klausinėjo, kada kepamą duoną valgyti, bus galima pradėti remonto darbus. Žinoma, prieš tai susiradus tinkamą rangovą ir atidžiai sekant darbų kokybę.
Julius Lenčiauskas