Vakar miesto politikams teiktas tvirtinti žemės sklypo metilo esterio gamyklai Lypkių gatvėje detalusis planas didelio pasipriešinimo nesulaukė.
Stabdyti chemijos pramonės plėtrą apskritai pareikalavo tik iš „Klaipėdiečių tribūnos” į Tarybos narius kreipęsis visuomenės veikėjas Justinas Burba.
Pritarė su išlygomis
Metilo esterio gamykla atsiras LEZ teritorijoje, šalia Lypkių katilinės, prie esamo geležinkelio. Planuojamos teritorijos plotas siekia apie 10 hektarų, o gamyklai statyti suformuotas 4,5 hektaro ploto sklypas. Didžioji sklypo dalis numatyta kaip gamybos, sandėliavimo zona, o kita dalis skirta įrengti geležinkeliui ir statyti jį aptarnausiantiems objektams. Detaliajame plane numatomas ir 4,7 hektaro ploto sklypas AB „Klaipėdos energija” Lypkių katilinės plėtrai.
Miesto politikams kilo klausimų tik dėl to, kokiai pramonės veiklos rūšiai priskirtina metilo esterio gamyba ir kokiai grupei priskiriamas pats produktas – pavojingų, nuodingų, nekenksmingų cheminių medžiagų ir pan.
Pasak Liberalų demokratų frakcijos atstovo Viliaus Vizbaro, esama įtarimų, kad metilo esteris nesąs toks jau nekenksmingas kaip tikina projekto įgyvendintojai – tokių nuogąstavimų esą išreiškė lypkiškiai. Vis dėlto didelio pasipriešinimo bent jau kol kas V. Vizbaras sakė nesulaukęs ir iš jų.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos, gamykla įsikurs pramonės teritorijoje, sanitarinės zonos už sklypo ribų neišeis.
Projekto vadovo Lino Šakalio teigimu, metilo esteris esanti nenuodinga medžiaga, jo gamyba yra be atliekų – susidaro kalio ir natrio trąšos bei glicerinas. Gaminti produktui naudojami daugiausia augaliniai aliejai, šiek tiek ir gyvulinės kilmės riebalai.
Detaliajam planui buvo pritarta su šiokiomis tokiomis išlygomis – nustatyta, kad pagal jį už sklypo ribų numatyti infrastruktūros įrengimo darbų projektai turi būti rengiami kartu su techniniu projektu. Statiniai gali būti pripažįstami tinkami naudoti tik tada, kai statytojai įrengs privažiavimo gatvę ir želdynus.
Siekia sustabdyti
Ne tik šios, bet ir kitų – PET, tereftalio rūgšties ir kt. – gamyklų bei apskritai chemijos pramonės plėtrą sustabdyti pareikalavo tik į miesto politikus kreipęsis J. Burba. „Kenkia sveikatai, svečiams, į UNESCO įtrauktai Neringai, žmonių poilsiui”, – apie Klaipėdoje dygstančias gamyklas samprotavo jis.
Be to, anot J. Burbos, daugelis projektų esą įgyvendinami slaptai, visuomenė ir net pati valdžia apie juos žino per mažai.
„Sakoma, kad LEZ užima apie 200 hektarų, bet iš tiesų – 300, o jūs net nematote?” – įtarinėjo J. Burba.
Jo reikalavimu, iki lapkričio 1 dienos miesto valdžia turėtų viešai pateikti gamyklų poveikio aplinkai ir sveikatai analizes bei duomenis, kas jas projektavo ir statė. To nepadarius J. Burba pažadėjo kelsiąs bylas sustabdyti pramonės plėtrai, taip pat sieksiąs, kad iki ateinančių metų būtų paleista Taryba. Beje, statyti gamyklas jo reikalavimu būtų galima ne arčiau kaip 10 kilometrų atstumu nuo miesto.
Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, visi be išimties besikreipiantieji iš „Klaipėdiečių tribūnos” gauna atsakymus dėl savo išsakytų problemų. „J. Burba paliko savo kreipimosi raštą, ir į visus klausimus bus atsakyta”, – patikino R. Taraškevičius.
Jo teigimu, galbūt pats visuomenės veikėjas ne visada seka procesus, susijusius su pramonės plėtra – be viešųjų svarstymų, kurių metu projektai pristatomi visuomenei, neapsieinama.
Giedrė Norvilaitė