Didėjant konkurencijai, verslininkai renkasi rafinuotą reklamą ir siekia subtiliai apeiti įstatymų reikalavimus
Vartotojų vilionėms pasitelkiama reklama vis dar dažnai peržengia įstatymų ribas, o konkuruojančios įmonės neretai griebiasi net drastiškų priemonių. Ir nors grubių klaidinančios reklamos atvejų mažėja, kai kurie verslo atstovai linkę mokėti tūkstantines baudas mainais už galimybę pirkėjams pasakyti ne visą tiesą.
Tyrimų duomenys skiriasi
Praėjusią savaitę stambiausi šalies alkoholinių gėrimų gamintojai įsivėlė į aršų reklamos karą ir vienas kitam jau grasino teismais. „Vilniaus degtinė” ir „Alita” užsakė reklamas, kuriose lyginamas gaminamų produktų švarumas, o vartotojai gąsdinami nuodingos medžiagos metanolio kiekiais.
Abi reklamos kirvį iškasusios bendrovės, vieną kitą kaltindamos vartotojų klaidinimu, tvirtino atlikusios išsamius tyrimus, kurių rezultatus, o kartu ir savo garbę ketino ginti teismuose.
Lietuvos alkoholio gamintojams pradėjus manipuliuoti konkurentų produktuose esančios nuodingos medžiagos metanolio kiekiais, paviešintų duomenų objektyvumu pradėjo domėtis Konkurencijos taryba.
Solidžios baudos
Iki šiol dažniausiai į Konkurencijos tarybos akiratį patekdavo telekomunikacijos įmonės, kurios taip pat nevengdavo vartotojus vilioti lyginamąja reklama arba pateikdavo neišsamius duomenis. Mobiliojo ryšio operatoriai ne kartą buvo įspėti ar net nubausti už tai, jog pokalbių tarifai būdavo lyginami pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Dažniausiai telekomunikacijos įmonės nenurodydavo, kad esama papildomų sąlygų, kurių neįvykdžius vartotojui nebus suteikta paslauga tokiais įkainiais, kaip skelbiama reklamose.
Įstatymus pažeidusios bendrovės įpareigojamos ne tik nedelsiant nutraukti klaidinančią reklamą bei ją paneigti, bet ir susimokėti solidžias baudas, kartais siekiančias 10-60 tūkstančių litų.
Praėjusiais metais 10 tūkst. litų buvo nubausta ir viena draudimo bendrovė, apsidraudusiems klientams siūliusi nuolaidų kortelę degalams įsigyti. Tačiau atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad draudikai savo įsipareigojimų nevykdė.
Už neleidžiamą lyginamąją reklamą šiemet buvo nubausta ir viena kompiuteriais prekiaujanti įmonė, kuri, kaip nustatė Konkurencijos taryba, neobjektyviai lygindama kompiuterių kainas konkuruojančių įmonių tinkluose klaidino vartotojus ir diskreditavo kitų bendrovių vardus. Už Reklamos įstatymų pažeidimus jai skirta 15 tūkst. litų bauda.
Įstatymus stengiamasi apeiti
Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė gana atsargiai vertina klaidinančios reklamos paplitimo mastus. Pastabėta, kad šiemet pažeidimų reklamos rinkoje užfiksuota šiek tiek mažiau nei ankstesniais metais, nors galutiniai rezultatai paaiškės tik metų pabaigoje.
„Iki šiol dažniausiai tyrimus tekdavo pradėti dėl telekomunikacijos bendrovių skelbiamos reklamos, tačiau pastaruoju metu tokių pažeidimų mažėja. Regis, ūkio subjektai jau yra įgiję daugiau patirties ir žino Reklamos įstatymų reikalavimus. Be to, pastebime, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria reklamos skleidimo kultūrai”, – teigė P.Kvietkauskienė.
Ir nors akivaizdžiai klaidinančios reklamos pasitaiko rečiau, tačiau verslininkai su įvaizdžio kūrėjų pagalba renkasi labiau rafinuotą reklamavimosi būdą ir siekia paslėpti bei subtiliai apeiti įstatymų reikalavimus.
„Kuo konkurencija aštresnė, tuo rengiamos intensyvesnės reklaminės akcijos. Ieškant būdų, kaip pritraukti kuo daugiau vartotojų, vis dažniau renkamasi paslėptą reklamą, balansuojant ant įstatymo reikalavimų ribos”, – pastebėjo Konkurencijos tarybos atstovė.
Konkurentai nesnaudžia
Skundų dėl galimai klaidinančios reklamos sulaukiama ir iš vartotojų, ir iš atskirų įmonių bei jų grupių. Anot P.Kvietkauskienės, konkuruojančios bendrovės itin seka viena kitos veiksmus ir, kilus abejonei, kad rinkoje elgiamasi nesąžiningai, rašo skundus. Tačiau ne visi jie būna pagrįsti.
„Mūsų specialistai taip pat stebi reklamas bei pokyčius reklamos rinkoje. Įžvelgus įtarimų, kad reklama gali klaidinti vartotojus, gana dažnai tyrimą pradedame savo iniciatyva”, – tvirtino P.Kvietkauskienė.
Neretai vartotojai reklamose pasigenda išsamios informacijos apie prekių ar paslaugų pardavimo kainas ir piktinasi, kad plačiai reklamuojama paslauga bus suteikta tik įvykdžius papildomas sąlygas.
„Galima sakyti, kad tokiu būdu gudraujama, kaip pritraukti kuo daugiau pirkėjų, tačiau to Reklamos įstatymas nedraudžia. Reikia sutikti, kad reklamose sudėtinga sutalpinti išsamią informaciją. Tačiau visą ją pardavėjas privalo vartotojui suteikti prieš sudarant sandorį”, – aiškino Konkurencijos tarybos atstovė, užsiminusi, kad pirkėjai taip pat nėra linkę tikėti kiekvienu reklamoje akcentuojamu žodžiu.
Suvaržymai skatina manipuliacijas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas dr. Remigijus Šimašius vartotojams linkęs patarti kiek atlaidžiau vertinti reklamos akcijas, kurios turi vienintelį tikslą – paskatinti juos kuo daugiau pirkti.
„Kiekvienas vartotojas turi šiek tiek skeptiškai vertinti tai, kas reklamuojama, antraip jis rizikuoja pasiklysti reklamos džiunglėse ir smarkiai apsigauti. Sakyčiau, kad vartotojai viliojami ne tiesiogine klaidinančia reklama, o reklamoje užslėptomis manipuliacijomis, kurias nėra lengva įvertinti teisės aktų kontekste”, – tvirtino R.Šimašius.
Įstatymų reikalavimai, anot R.Šimašiaus, galėtų būti ne tokie griežti lyginamajai reklamai, kuri vartotojams suteiktų didesnių pasirinkimo galimybių.
„Leidus plačiau naudoti lyginamąją reklamą, vartotojai galėtų greičiau atsirinkti grūdus nuo pelų, nei tikėti iliuzija, kad Lietuvoje veikia pakankamai institucijų, užtikrinančių, kad visa reklama yra visiškai teisinga. Kiekvienas vartotojas vieną ar kitą prekę bei paslaugą renkasi lygindamas, tad nemanau, kad lyginamoji reklama turi būti smerktina, juolab kad ji gali padėti apsispręsti ir pasirinkti pigesnę bei prieinamesnę prekę”, – svarstė LLRI atstovas.
„Alita” ir „Vilniaus degtinė” sutarė užbaigti reklamos karą bei svarsto galimybę artimiausiu metu atsiimti Konkurencijos tarybai pateiktus skundus.
Įmonių atstovai patvirtino, kad iš Konkurencijos tarybos artimiausiu metu gali būti atsiimti jai pateikti skundai. „Alita” ir „Vilniaus degtinė” tarybai yra apskundusios viena kitos lyginamąsias reklamas.
„Alitos” ir „Vilniaus degtinės” vadovų susitikime sutarta parengti alkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų veiklos kodeksą, pranešė bendrovės.
„Sieksime, kad informacija apie produktą būtų aiški ir neklaidintų visuomenės. Todėl sėdame prie diskusijų stalo ir ieškosime veiklos principų apibrėžimo, siekdami sąžiningos konkurencijos”, – pranešime spaudai cituojami „Alitos” generalinis direktorius Vytautas Junevičius ir „Vilniaus degtinės” generalinis direktorius Danas Kerbelis.
Prie garbės kodekso rengimo pasirengęs prisidėti ir Lietuvos alkoholio gamybos lyderis Kauno „Stumbras”.
Lina Navickaitė