Teisėsaugos padedami politikai neturi teisės persekioti žmonių, kad išgelbėtų savo reputaciją, tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas.
Taip teisininkas Eltai komentavo Darbo partijos vicepirmininko, Seimo nario Antano Boso ketinimus paduoti į teismą dėl šmeižto klaipėdietį jūrininką Andrejų Fokiną, kuris apkaltino jį sumušimu.
Pasak teisininko, turi būti sukurta sistema, sauganti nuo persekiojimo tiek asmenis, kurie skundžiasi dėl galimo valdžios atstovų piktnaudžiavimo, tiek žurnalistus, informuojančius apie tai visuomenę.
Advokato teigimu, nukentėjusiojo A. Fokino pareiškimas turi būti tiriamas „objektyviai, be grasinimų ir spaudimo iš Seimo nario bei jo partijos pusės”.
„Jei pranešimas nepasitvirtins, įtarimai A. Bosui savaime atpuls. Daugybė pranešimų ir įtarimų tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse nepasitvirtina, tačiau tai nereiškia, kad pranešėjai apie nusikaltimus turi būti baudžiami, o valdanti politinė partija, nelaukdama tyrimo pabaigos, gali veikti teisėsaugą savo pareiškimais”, – pažymėjo teisininkas.
Pasak jo, žmogaus teisių gynėjai yra sunerimę dėl „darbiečio” grasinimų, nes esą Lietuvoje jau realybe tapo turtingų politikų veiksmais besiskundžiančių asmenų ir apie tai informavusios žiniasklaidos persekiojimas.
K. Čilinskas priminė kelerių metų senumo istoriją, kai vienas verslininkas pranešė apie, jo turimomis žiniomis, neva esančius korupcinius ryšius tarp Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho ir Kėdainių rajono apylinkės teisėjo. Verslininkas buvo nuteistas už šmeižimą, apie tai paskelbęs žurnalistas buvo atleistas, o teisėjas paaukštintas ir perkeltas dirbti į Panevėžio apygardos teismą. Vėliau nuteistasis buvo išteisintas, o teisėjas po dar vieno korupcijos skandalo buvo priverstas palikti darbą.
„Situacija, kai politikai su teismų ir prokuratūros pagalba gerina savo reputaciją ir persekioja kritikus bei žurnalistus, būdinga oligarchinio valdymo valstybėms ir nesuderinama su teisinės valstybės bei Lietuvos Konstitucijos principais, – pažymėjo advokatas. – Todėl Žmogaus teisių stebėjimo institutas teigiamai vertina tai, jog Generalinė prokuratūra nutraukė praktiką pradėti baudžiamąsias bylas, kai politikai paprašo apginti jų garbę ir orumą nuo galimų šmeižimų ar įžeidimų”.
Anot K. Čilinsko, tarptautiniai teisės aktai ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimai nustato, kad teisė skleisti informaciją, kritikuoti valdžią, žinoti jos piktnaudžiavimus, taip pat nukentėjusiųjų nuo valdžios teisė sulaukti nepriklausomo teisingumo yra esminės žmogaus teisės. Valdžios atstovai esą nei įstatymais, nei teismų pagalba negali siekti, kad tos teisės būtų suvaržytos dangstantis politikų privatumo apsauga ar jų garbės ir orumo gynimu.
Tai, kad teisinėje valstybėje politikai privatumo ir orumo apsaugos sumetimais negali užgniaužti teisės gauti bei skleisti informaciją apie valdžios atstovų piktnaudžiavimus, esą parodė ankstesnio JAV prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) santykių su Baltųjų rūmų stažuotoja Monika Levinski (Monica Lewinsky) vieša analizė.
K. Čilinsko teigimu, Konstitucijoje įtvirtintas draudimas persekioti už pareigūnų ar valdžios atstovų kritiką. Tačiau Seimas esą kol kas nenustato valdžios atstovų atsakomybės už persekiojimą asmenų, reiškiančių kritiką ir įtarimus dėl neteisėtos politikų ar pareigūnų veiklos.
Kaip jau buvo skelbta, tolimojo plaukiojimo kapitono diplomą turintis klaipėdietis A. Fokinas policijai pranešė, kad jį prie uostamiesčio baro „Medinava” sumušė trys vyrai. Tarp jų esą buvo ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Bosas.
Parlamentaras jam mestus kaltinimus pavadino prasimanymais ir pareiškė ketinantis savo garbę ginti teisme.
2005-10-10 07:30