Parinkdama „Mažeikių naftos” pirkėją Vyriausybė turėtų atsižvelgti ir į nacionalinio saugumo interesus, o galutinę pardavimo sutartį turi tvirtinti Seimas – tokiems siūlymams penktadienį pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Komitetas nagrinėjo įstatymų projektus, leidžiančius Vyriausybei arba įsigyti „Mažeikių naftą” iš „Jukos” ir parduoti ją netaikant privatizavimo procedūrų, arba perleisti savo pirmumo teisę „Mažeikių naftai” įsigyti jos parinktai bendrovei.
Šie pasiūlymai bus pateikti svarstyti Ekonomikos komitetui, pagrindiniam Seimo išvadų rengėjui, vėliau dėl jų bus balsuojama Seimo posėdyje.
Komitetas galimų „Mažeikių naftos” pirkėjų kandidatūrų nenagrinėjo, Eltai sakė jo pirmininkas Alvydas Sadeckas.
„Jei galutiniam Vyriausybės sprendimui turės pritarti Seimas, tada ir galėsime kalbėti, kas atitinka, kas ne”, – sakė A. Sadeckas.
Anot jo, jei Seimas priimtų NSGK pataisas, Vyriausybė turėtų suformuluoti kriterijus „Mažeikių naftos” pirkėjui pagal nuostatas, esančias Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Nacionalinio saugumo strategijoje, taip pat Strateginių įmonių, turinčių reikšmę nacionaliniam saugumui, įstatyme.
Seimas įstatymų projektus turėtų svarstyti spalio 13 dieną. Iki tol išvadas turės būti parengę Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Audito komitetai.
Trečiadienį Premjeras Algirdas Brazauskas pranešė matąs tik du realius „Mažeikių naftos” pirkėjus – Rusijos „Lukoil” ir Didžiosios Britanijos TNK-BP. Kitą savaitę jis siūlys valdančiosios koalicijos Politinei tarybai iš jų pasirinkti tinkamiausią.
Ūkio ministerijos žiniomis, „Mažeikių naftos” akcijų paketą parduodanti „Jukos” yra suradusi 8-10 galimų pirkėjų, su kuriais šiomis dienomis rengėsi pradėti mažiausiai 2,5 mėnesio užtruksiančias derybas.
Gegužę paviešintame Valstybės saugumo departamento (VSD) parengtame 2004-ųjų metų Vyriausybės veiklos ataskaitos priede konstatuojama, kad 2004 metų pabaigoje dėl užsitęsusių įtemptų „Jukos” santykių su Rusijos vyriausybe išaugo tikimybė, kad Lietuvai sutriks naftos tiekimas ir kad Rusija per Kremliui lojalias kompanijas „Lukoil” ar „Gazprom” perims tiesioginę „Mažeikių naftos”, o vėliau – galbūt ir „Klaipėdos naftos” kontrolę.
„Tokiu atveju minėtosios Rusijos kompanijos imtų dominuoti Lietuvos naftos sektoriuje (ar net keliuose energetikos sektoriuose – „Gazprom” atveju)”, – rašoma priede.
Teigiama, kad pagrindinė grėsmė elektros energetikos sektoriuje 2004 metais išliko nepakitusi – sektorius ir toliau priklauso nuo Rusijos. VSD analitikai taip pat svarstė, jog gali būti, kad didžiosios ES valstybės sąjungos institucijose bus linkusios palaikyti Rusijos interesams palankius sprendimus, o mainais už tai tikėsis ekonominių nuolaidų Kaliningrado srityje ar pačioje Rusijoje.
Remdamasis šiais teiginiais, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius yra paskelbęs, jog „Lukoil” negali pirkti „Mažeikių naftos”, nes tai prieštarautų nacionalinio saugumo interesams.
Su savo turtą išpardavinėjančiu Rusijos koncernu „Jukos” susijusi Olandijos įmonė valdo 53,7 proc. „Mažeikių naftos” akcijų. Penktadienine biržos kaina šis paketas vertas maždaug 4,8 mlrd. litų.
Vyriausybė ketina bandyti išpirkti akcijas iš „Jukos” ir perparduoti jas kitam pirkėjui, kuriam pasiūlytų ir 20 proc. iš dabar valdomo 40,66 proc. „Mažeikių naftos” akcijų paketo. Tam būtina, kad Seimas patvirtintų jos pasiūlytus pardavimo įstatymų projektus.
„Mažeikių nafta” pernai uždirbo daugiausia pelno tarp Lietuvos bendrovių – ji gavo 721,858 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, arba 3,3 karto daugiau nei 2003-iaisiais (220,9 mln. litų). Bendrovės pajamos pernai išaugo 44,7 proc. – iki 7,663 mlrd. litų.
2005-10-07 17:06