Magistralės „Via Baltica” pietvakarinio aplinkkelio į Šiaulius pašonėje, netoli užtvenkto Molainos upelio, netrukus turėtų pasirodyti statybos technika – bus tiesiamos komunikacijos pirmojo Panevėžio krašte modernaus kaimo statyboms.
Čia investuotojai ketina reanimuoti praėjusiame šimtmetyje nuo žemės paviršiaus dingusį Pavešėčių kaimą. Kol kas tik Registrų centro archyvuose esančio kaimo teritorijoje šiuo metu želia iki juosmens siekiančios pievos ir stūkso vienintelis namelis.
Dykynė sukėlė apetitą
Ši dykynė tapo verslininkų apetitą žadinančiu masalu, kai buvo baigtas tiesti magistralės „Via Baltica” vakarinis aplinkkelis.
Ir be specialios verslo galimybių studijos tapo aišku, kad visas šio aplinkkelio pakraštys yra būtent ta vieta, į kurią laiku investavus jau greitai galima tikėtis gražaus pelno.
Modernaus Pavešėčių kaimelio šalia aplinkkelio detalusis planas parengtas ir patvirtintas pirmiausia. Tikėtina, kad nuo jo ir prasidės visos teritorijos urbanizacija.
Tas pats investuotojas šalia šio kaimo ketina statyti dar vieną, tačiau jau komercinį – nuomojamą. Etnografinio stiliaus trobos ir pirtys priklausys kaimo turizmo paslaugų įmonei.
Kaimą kurs patys gyventojai
„Projekte esame numatę, kad prie Molainių užtvankos išdygs modernus 59 namų kaimelis, – „Panevėžio rytui” sakė projekto vadovas bendrovės „Aukštuminių statybų technologijos” direktorius Darius Simanavičius. – Statybos prasidės kitų metų pavasarį”.
Iki šių metų pabaigos būsimų statybų teritorija turėtų būti išvagota būtinomis patogiam gyvenimui požeminėmis bei antžeminėmis komunikacijomis – bus nutiesti elektros kabeliai, įrengtos vandentiekio, kanalizacijos, apšvietimo ir kitos sistemos.
Pavešėčiai dar iki statybų pradžios bus aptverti tvora ir apsodinti želdiniais, o šalia būsimų namų valdų bus nutiestos keturios gatvės. Kaime, anot projekto vadovo, bus statomi tik stilistiškai panašios architektūros ir dizaino namai.
Investuotojai teigia iš esmės jau pasirinkę ir būdą, kaip bus parduoti Pavešėčiai.
„Žadame pardavinėti ir įrengtus namus, ir statyboms paruoštus sklypus, – sako D.Simanavičius. – Kita vertus, jeigu bus poreikis gataviems namams, kaimą pastatys vienas statybų rangovas”.
Manoma, kad bus pasirinktas pirmasis prekybos būdas, todėl kaimą bus leista statyti ir patiems būsimiems jo gyventojams.
Įpareigos laikytis taisyklių
Projekto užsakovai teigia suprantą, jog numatytasis prekybos nekilnojamuoju turtu Pavešėčiuose būdas galėtų sudarkyti būsimą kaimo veidą, todėl žada imtis priemonių, kad jų vizija nebūtų sugriauta.
„Bus sukurtos specialios taisyklės, kurios leis statyti tik vieno aukšto 100-160 kvadratinių metrų naudingo ploto su mansarda namus, – teigia D.Simanavičius. – Visos statybos turės atitikti kaimą suprojektavusių architektų nurodymus. Amžinos, daug metų trunkančios statybos taip pat bus uždraustos”.
Šias ir kitas taisykles, anot pašnekovo, juridiškai gali įteisinti tik dar neegzistuojanti Pavešėčių kaimo bendruomenė. Tokią, anot projekto vadovo, ketinama įsteigti dar iki to laiko, kai kaime prasidės namų statyba.
„Užteks trijų keturių žmonių, kad būtų sukurtos taisyklės. Jų bus privalu laikytis visiems sklypų ar namų pirkėjams, – teigia D.Simanavičius. – Iš esmės pirkdamas turtą žmogus bus įpareigotas laikytis tam tikrų taisyklių”.
Uždraus kenkti kaimynui
Pavešėčių bendruomenės įstatai ir taisyklės, pasak D.Simanavičiaus, bus tokie, kad būsimieji kaimo gyventojai būtų priversti laikytis ir geros kaimynystės principų.
Nors tikimybė, kad 3000 litų už iš dalies įrengto namo kvadratinį metrą galintis mokėti pirkėjas gali būti tipiškas kaimietis, yra menka, taisyklės kaime draus bet kokią ūkinę veiklą, triukšmą ir net kiemsargius šunis.
Pavešėčiai, anot projekto sumanytojų, turėtu tapti pirmuoju Panevėžio krašte kaimu, kuriame nesmirdės mėšlu ir išvietėmis, naktį be perstojo nelos šunys, o kiemuose nebus pjaunamos malkos ar remontuojami automobiliai.
Be to, būsimo kaimo gyventojai rūpinsis ir savo apsauga – pagal sumanymą Pavešėčiai turėtų tapti ir pirmuoju krašte specialių tarnybų saugomu kaimu.
Šalia – ir kitoks kaimas
Patvirtinusi detalųjį Pavešėčių planą, Panevėžio rajono valdžia ne tik leido statyti kaimą, bet ir netoli jo kurti pramogų bei poilsio zoną.
„Projekte yra nubraižyta ir komercinė zona, – neslepia „Panevėžio ryto” pašnekovas. – Netoli Pavešėčių kaimo, tame pačiame 16 hektarų plote, rengiamės vystyti kaimo turizmo verslą, todėl bus pastatyta etnografinio stiliaus namų ir kaimo pirčių”.
Sodybos bus statomos arčiau Molainių tvenkinio, todėl tikėtina, kad bus įrengtas ir paplūdimys.
Beje, turistams skirtos sodybos neturėtų būti statomos naujai, anot D.Simanavičiaus, tai bus iš kitų šalies vietų čia prie „Via Baltica” magistralės perkelti ir rekonstruoti šimtamečiai namai.
Pakelė – puiki vieta investuoti
Jau prieš metus investicijų kryptis bandantys nuspėti specialistai teigė, kad Panevėžyje prasidėjo panašūs procesai į tuos, kurie jau įsibėgėję Vilniuje ir Kaune – stambus ir vidutinis kapitalas vis drąsiau bus investuojamas į patrauklias pakeles.
Europos Sąjungos vakarus ir rytus jungiantis transporto koridorius, anot ekonomistų, teikia vilčių, kad čia, šalia Panevėžio, prekių paskirstymo ir paslaugų verslas gali būti itin pelningas.
Patys verslininkai pripažįsta, jog sklypai šalia „Via Baltica” aplinkkelio į Šiaulius yra vieni iš patraukliausių investuoti. Jų populiarumui nemažos įtakos turi tai, kad šis aplinkkelis atsiremia į antrąją pagal dydį visoje šalyje Šilagalio sankryžą, nuo kurios išsišakoja keliai į Vilnių ir Kauną.
Per metus (nuo 2004-ųjų iki 2005-ųjų) žemės vertė šioje „Via Baltica” atkarpoje pabrango 10 kartų. Dabar aras žemės ūkio paskirties sklypo kainuoja nuo 100 iki 1000 litų, o komercijai skirtos žemės – iki 4000 litų už arą.
Čia žemių jau yra įsigiję arba netrukus ketina tai padaryti pramonininkai ir verslininkai.
Darius Skirkevičius
„Panevėžio rytas”