Vyriausybė neskuba tenkinti Krašto apsaugos ministerijos prašymo skirti papildomai lėšų, už kurias būtų tobulinama oro erdvės apsaugos sistema.
Po Rusijos naikintuvo Su-27 avarijos krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas paprašė kitais metais numatyti 18 mln. litų moderniai trijų dimensijų radiolokacinei stočiai įsigyti.
Trečiadienį Ministrų kabinetas, patvirtinęs kitų metų biudžeto projektą, nusprendė šį prašymą apsvarstyti vėliau.
Ir Premjeras Algirdas Brazauskas, ir finansų ministras Zigmantas Balčytis pareiškė, kad kitąmet krašto apsaugos sistemos finansavimas didėja kaip niekada iki šiol todėl suabejojo, ar būtina skirti dar daugiau lėšų radarų sistemai atnaujinti.
„Reikia įsigilinti į oro erdvės apsaugos sistemą, įvertinti, kas yra šiandien Lietuvoje, ką reikia atnaujinti. Gal ir reikia”, – po posėdžio kalbėdamas su žurnalistais svarstė A. Brazauskas.
Anot Premjero, kadangi prašoma nemažos sumos, kuri biudžeto projekte iki šiol nebuvo numatyta, būtina apsvarstyti visus argumentus ir rasti šaltinius: „Bus ieškoma. Ar bus surasta, nežinau. (Biudžeto – ELTA) projektą jau patvirtinome, dabar staiga keliasdešimt milijonų litų rasti sunkoka”.
Į A. Brazausko abejones dėl nemažų išlaidų reikalaujančio pirkinio G. Kirkilas Vyriausybės posėdyje atsakė lakoniškai: „Na, jie (radarai – ELTA) brangiai kainuoja”.
Pasak ministro, trijų dimensijų radiolokacinė stotis kainuoja 54 mln. litų. Kadangi jos gaminimas užtrunka trejus metus, kitiems metams prašoma tik 18 mln. litų. Šis įrenginys, leidžiantis stebėti oro erdvę ne tik visame teritorijos plote, bet ir bet kokiame aukštyje, leistų baigti formuoti oro erdvės kontrolės sistemą.
„Po naikintuvo sudužimo darome išvadas”, – pripažino G. Kirkilas.
Tiesa, anot jo, net jei Lietuva būtų turėjusi šią stotį, Su-27 vis tiek būtų nutrikęs: „Jis nukrito ne dėl to, kad mūsų radarai geri ar blogi. Bet būtume geriau matę, kas vyko”.
Z. Balčytis šį krašto apsaugos ministro prašymą įvertino gana skeptiškai. Anot jo, kitąmet krašto apsaugos finansavimas didėja kaip niekada anksčiau – daugiau nei 11 proc. Iš viso šiai sričiai numatoma skirti 850 mln. litų, arba 1,24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tačiau krašto apsaugos finansavimas gerokai atsilieka nuo įsipareigojimų tinkamai finansuoti gynybą.
Praėjusių metų pavasarį vienuolika šalies partijų, pratęsdamos 2001 metais pasirašytą susitarimą, įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP.
Nors formaliai šis rodiklis yra išlaikomas, nemaža lėšų dalis, vadinama „delta”, skiriama tiesiogiai su gynyba nesusijusioms institucijoms – dviem vidaus tarnybos pulkams, Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
2005-10-05 17:09