Užklupus didžiulėms bėdoms svarbu rasti užuovėją. Tik tuomet galima ištverti gautus ir dar būsimus išbandymus. Tai savo gyvenimo istorija patvirtina Kulautuvoje gyvenanti šešiasdešimt penkerių metų Aldona Jatautienė.
Nesiskundė dalia
„Viskas gerai, viskas Dievo rankose”, – sunkiai tardama žodžius kalbėjo A.Jatautienė. Moteris pasakojo, jog gyvenime netrūko sunkių akimirkų ir ištisų metų.
Ji neslėpė, jog šiuo metu stipriai šlubuoja sveikata. „Kai kada ypač sunku kvėpuoti, vaikščioti. O troškina! Per naktį gal keturis litrus vandens išgeriu, dažnai labai pakyla arba nukrinta kraujospūdis”, – vardijo negalavimus. Tačiau pokalbio metu nė karto retoriškai neklausė, kodėl būtent jai taip nutiko.
„Viskas prasidėjo darbe. Ypač sunku buvo po vyro mirties”, – aiškino A.Jatautienė. Apie santykius su viršininkais ji pasakojo labai emocingai. Moteris įsitikinusi, jog darbe atsiradusi įtampa „suėdė sveikatą”. Vėliau pridūrė, jog stiprybės nepridėjo ir darbe naudotos cheminės medžiagos.
Pradėjo neturėdama paso
Du infarktus pergyvenusi A.Jatautienė vėl sugrįžo į tą patį darbą. „Jaučiausi ne per geriausiai. Jokiais būdais būčiau nėjusi į darbą, jei būtų buvę iš ko išgyventi. Stengiausi dėl vaikų, kad jie nebūtų alkani ir basi. Džiaugiuosi, kad jie tai įvertino. Jais galiu tik didžiuotis: užaugo dori ir sąžiningi”, – kalbėjo keturių vaikų mama.
Jos, sanitarės, stažas – 40 metų. „Dirbau kaip jautis. Pradėjau dar net paso neturėdama. Sanatorijoje naktimis ir kojines skalbdavome, ir batus vaškuodavome”, – pasakojo moteris. Vienu metu ji plušo net trijuose darbuose.
Dieną naktį dirbo
Pirmo vaikelio, dukros, ji susilaukė ne santuokoje. „Tačiau to nesigėdiju. Jau proto, atrodė, turėjau, buvau dvidešimt penkerių metų. Patikėjau vyru ir… Kvailelė… Mylėjau aš jį”, – prisiminė A.Jatautienė.
Didieji vargai prasidėjo ištekėjus. „Pražuvau už vyro girtuoklio išėjusi. Buvo siaubas, bet vaikai turėjo kuo apsirengti ir ką pavalgyti”, – pabrėžė moteris.
Anot jos, aplinkiniai stebėjosi: iš kur ta Aldona turi tiek pinigų? „O kad aš dieną naktį dirbau, kad vaikų vaikystė pasibaigė nuo trejų metų: uždarbiavo rinkdami obuolius, vėliau kapodami malkas, dažydami namus, – niekam nerūpėjo”, – nuoskauda dalijosi A.Jatautienė.
Tebegyvena dėl vaikų
Jau septynerius metus nedirbanti dėl sveikatos sutrikimų moteris gyvena iš pensijos. „Neįperku visų vaistų, kurių man reiktų”, – skundėsi A.Jatautienė. Vaikai jau suaugę, gyvena atskirai, bet ją dažnai aplanko.
„Gyvenau ir gyvenu tik dėl jų. Kai išsenki, kai nėra ką padėti ant stalo, kai tave darbe puola, šmeižia, sunku būti optimistu. Buvo, kad norėjau skradžiai žemę prasmegti”, – neslėpė moteris.
Paklausta, kas ją šiuo metu labiausiai džiugina, ji tegalėjo įvardyti vieną dalyką – vaikus. Jos nuomone, papuolus į bėdą svarbu išsikalbėti, neužsisklęsti. „Žodis gydo”, – tikino A.Jatautienė.
Pažeidžiamos kraujagyslės ir nervai
Moters sveikata labai pablogėjo prieš dvejus metus, kai susirgo diabetu. Pagal statistiką, žmonės, sergantys šia liga, 2-4 kartus dažniau kenčia nuo širdies ligų negu kiti.
Esant per didelei gliukozės koncentracijai kraujyje pažeidžiamos kraujagyslės, nervai. Tai gali baigtis regos komplikacijomis, audinių nejautra, galūnių amputacijomis, inkstų veiklos sutrikimu. „Kaip Dievas duos, taip ir bus”, – A.Jatautienė teigė nesibaiminanti dėl savo ateities, tačiau rankų nenuleidžianti, ypač daug dėmesio skiria mitybai.
Diabetu sergantis žmogus gali valgyti viską, ką ir sveikas žmogus, tačiau tik saikingai. Ji stengiasi judėti: bet kokia fizinė veikla daugiau ar mažiau reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, nes suaktyvėja jos panaudojimas raumenyse.
Nematė kito pasirinkimo
A.Jatautienė teigė nesigailinti, jog anksčiau tiek daug dirbo. Taip, ji plušo nekreipdama dėmesio į savo sveikatą, tačiau, pasak jos, dėl kilnaus tikslo – vaikų gerovės. Kito pasirinkimo moteris tuomet nematė.
Tačiau medikai pataria sustoti anksčiau, nei patirsite infarktą. Kai kurie širdies ligomis sergantys žmonės skundžiasi skausmu ne širdies plote, o viršutinėje krūtinės ląstos dalyje arba nugaroje, arba jaučia tik širdies ritmo sutrikimus, vadinamuosius permušimus, jiems tinsta kojos, alpsta. Ypač tai būdinga moterims (skausmų širdies plote nejaučia net 43 proc. ligonių). Jos dažnai skundžiasi, kad sunku kvėpuoti, silpna, pila šaltas prakaitas, svaigsta galva.
Bene dažniausias širdies ligų simptomas – padažnėjęs kvėpavimas. Paprastai tai nutinka, kai yra didelis fizinis krūvis, tačiau gali būti ir gulint. Kvėpavimas vėl tampa normalus, kai žmogus atsisėda. Susirūpinti reikėtų, kai ima trūkti oro ir tenka sustoti pailsėti vaikščiojant įprastu ritmu.
Kvėpavimas gali pakisti ir dėl nutukimo, mažakraujystės, tačiau dažniausiai tai susiję su širdies veiklos sutrikimu, kraujagyslių ir plaučių ligomis. Žmogus, kad ir kaip stengtųsi, jaučia negalintis giliai įkvėpti.
Nebūtina tikėtis kvietimo
Psichologė Daiva Banevičiūtė teigė, jog, užėjus niūrioms mintims ir dar atsiradus kokių nors papildomų problemų, žmogui tampa tiesiog sunku gyventi. Tokiu atveju reikalinga artimo žmogaus pagalba. Nebūna taip, kad visai nėra kažko šalia. Tik reikia nebijoti kreiptis.
Bet būna taip, kai žmogus, nenorėdamas tapti kažkam našta su savo problemomis, pats savaime ima atsiriboti nuo artimųjų, draugų. Laukia, kol kas jį kur nors pakvies, atkreips dėmesį. O gal kartais to pakvietimo ir nebūtina tikėtis, pačiam reikia stengtis daugiau domėtis, rodyti iniciatyvą susitikti, bendrauti, o ne laukti ir kentėti.
D.Banevičiūtė priminė, jog psichologas yra toks specialistas, kuris gali pamatyti ir padėti kitam pažvelgti į tokius dalykus, kurių, susipainiojus savo gyvenimiškose problemose, pačiam nebesimato.
Jurgita Murauskaitė