Kauni miesto senųjų kapinių teritorijoje, Vytauto prospekte, beveik penkiolika metų veikia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos įkurtas Tremties ir rezistencijos muziejus, sukaupęs daugybę relikvijų apie Lietuvos laisvės kovas 1940-1990 metais. Kaip teigia muziejaus direktorius Kęstutis Kasparas, vien pagrindiniame fonde yra per 7 tūkstančius eksponatų, 12 tūkstančių negatyvų, 5 tūkstančiai nuotraukų. Daugiausiai – apie partizanų kovas, iš Lietuvos išvežtų žmonių kančias tremtyje, lageriuose, apie okupantų genocido politikos faktus.
Pasak Antano Lukšos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininko, Kaunas visada buvo laisvės kovų centras ir svarbiausias liudytojas. Tokio pobūdžio muziejus miestui labai reikalingas. Jis lankomas, juo domimasi. Ypač daug jaunų lankytojų: moksleiviai čia išklauso gyvąsias istorijos pamokas, kurias „dėsto” ne tik eksponatai, bet ir tremtį, lagerius perėjusieji žmonės – sąjungos nariai.
Deja, visuomeninei organizacijai išlaikyti tokį muziejų tapo nepakeliama našta. Todėl paprašyta pagalbos, kurios pirmiausiai tikimasi iš miesto Savivaldybės. „Manau, kad vienintelis toks Lietuvoje rezistencijos kovas taip plačiai ir išsamiai atspindintis unikalus muziejus, – sako Kauno mero pavaduotojas Erikas Tamašauskas, – turi susilaukti mūsų ypatingo dėmesio. Turime pasistengti, kad jam būtų palankūs sprendimai, priimami tvirtinant miesto biudžetą. Ar būtina miesto Savivaldybei iš Tremtinių sąjungos perimti muziejų, kaip sąjunga dabar siūlo, dar reikia pasvarstyti”.
Muziejus stengiasi gyventi be skolų, „nes toks mano suvalkietiškas nusistatymas”, – aiškino visuomeninės organizacijos vadovas A.Lukša. Išlaikyti muziejų ir darbuotojus (viso labo – du su puse minimaliai apmokamo etato) per metus atsieina 50 tūkstančių litų. Lėšų sąjunga užsidirba išnuomodama dalį jai priklausančių patalpų, esančių kitame pastate, miesto centre. Pinigų paprastai pritrūksta žiemą. Tada, taupant lėšas, unikalaus muziejaus patalpos šildomos tik iki 12 ar 13 laipsnių šilumos. Tai nėra gerai ne tik lankytojams ar darbuotojams, bet ir eksponatams, kurių didžioji dalis – dokumentika. Apie ekspedicijų, be kurių retas muziejus išsiverčia, organizavimą darbuotojai net svajoti nedrįsta, nėra iš kur paimti pinigų.
Anot Deputatų klubo atstovo Arimanto Dragūnevičiaus, dirbančio miesto mero Arvydo Garbaravičiaus potvarkiu sudarytoje komisijoje, besirūpinančioje Kauno muziejaus įkūrimu, Tremties muziejus galėtų tapti jo padaliniu. Tačiau yra ir kitokių siūlymų: Savivaldybė galėtų padėti Politkalinių ir tremtinių sąjungai įgyvendinti projektą, kad reikšmingą Lietuvos istorijos tarpsnį atspindintis Tremties muziejus būtų prijungtas prie Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus. Krašto apsaugos ministerija šiuo metu iš Kultūros ministerijos perimdama istorijos muziejų galėtų tapti ir rezistencijos kovas atspindinčio visuomeninio muziejaus šeimininke.
Kaip informavo miesto Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas, Tremties ir rezistencijos muziejus nėra įteisintas Lietuvos muziejų registre, Kultūros ministerijoje. Jis veikia kaip visuomeninės organizacijos padalinys, atliekantis reikšmingą plačiajai visuomenei darbą. Be muziejinės veiklos, yra ir švietėjiška: muziejus leidžia vertingą Laisvės archyvą, po 4 leidinius per metus. Deja, ši leidyba nuostolinga ir kol kas iš šalies neremiama. Muziejus buvo parengęs programą ir gavo iš Kauno miesto savivaldybės tiek, kiek prašė, – 5 tūkstančius litų. Žada ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių. Iki liepos 1 dienos Politkalinių ir tremtinių sąjunga parengs kultūros ir jaunimo švietimo programas, kurioms pinigų tikisi gauti iš miesto biudžeto.
O kol kas, kol nepasikeitė muziejaus pavaldumas, mero pirmasis pavaduotojas Antanas Balutis siūlo paprašyti Savivaldybės administraciją parengti specialistų rekomendacijas dėl šios visuomeninės įstaigos patalpų racionalaus apšildymo būdo įdiegimo – kad, prabėgus vasarai ir prasidėjus naujam šildymo sezonui, Tremties muziejuje naudojamas elektrinis šildymas „per daug brangių litų nesuvalgytų”.
Birutė Mačienė