Artūras Zuokas – jau nebe liberalų lyderis. Tai gerai. Ne tik todėl, kad liberalų partijai tai šansas išlikti parlamentine politine jėga, bet ir todėl, kad A. Zuokas niekuomet nedemonstravo liberalių politinių pažiūrų. Su savo potraukiu „Rubikonui” ir vaikučiams jis deklaravo kažkokias tarpines – tarp oligarchinių ir socialistinių – pažiūras. Taigi partijai, kuri nuo seno garsėjo ištikimybe pačiam radikaliausiam liberalizmui, A. Zuoko pasitraukimas yra it tyro oro gurkšnis.
„Na-o-bet-tačiau”, Surskio žodžiai tariant, koks lapinas tas Vytautas Bogušis! Aplošti patį A. Zuoką! Aukščiausia klasė. Kaip ponas Artūras galėjo patikėti, kad V. Bogušis yra tas žmogus, kuris, persėdęs ant jo dar neatšalusios kėdės, užleis ją rugpjūčio 15 d., kai visa politinė bendruomenė išeis atostogų, o A. Zuokas ims ir pamėgins „atsisuspenduoti”?
Senas politinis lapinas A. Bogušis tikrai padarys viską, kad liberalų būstinėje būtų pakeisti raktai. Sykį išrūkęs šešką iš namų, jis jo atgal tikrai nebeįsileis. Žinoma, jei objektyvios aplinkybės nesusiklostys kaip nors kitaip. Tada ponas Vytautas net pats savo rankomis suklijuos ant visų durų senus plakatus su A. Zuoko veidu ir vėl sės vado dešinėn. Iki kito karto. Disidentų mokykla išmoko žmones išgyventi labai įvairiomis aplinkybėmis. Ir nė raumenukas nekrusteli.
O štai A. Zuokui – krusteli. Atsisakęs kovos dviem frontais – išsiderėjęs paliaubas sukilusioje prieš jį partijoje, jis dabar užsibarikaduos Savivaldybėje ir drauge su tvirtai vadinamosios „juodosios buhalterijos” vinimis sukalta taryba pamėgins išgyventi tiesos akimirką.
Užsibarikadavęs savo tvankiame dangoraižyje A. Zuokas mėgina pasigaminti parašiutą pagal Rolando Pakso, Vytenio Andriukaičio ir politinės propagandos instrukcijas.
Propagandiškai jis pamėgins iškišti pasitraukimą iš Liberalų partijos vietoje pasitraukimo iš politinės arenos, kurio reikalavo prezidentas. Dar bus stengiamasi palaikyti prisiminimą, kad netgi tokie susikompromitavę politikai turi žmogišką veidą. Graudulys, kuris veržiasi iš padažnėjusių Agnės Zuokienės viešų pasisakymų, liudija, kad tai bus jos atsakomybė. Atrodo, kad vardan Artūro išlikimo dabar bus išvėdinti visi archyvai ir visų mirusių giminių laiškai, ant vieno laikraščio, neseniai gavusio leidimą didelei statybai, ir į vienos televizijos kameras bus išverktos visos ašaros. Jis blogas, bet jis toks pats, kaip ir jūs!
V. Andriukaičio patartas, A. Zuokas laikinai, iki rugpjūčio 15 d., pasitraukė iš partijos, tačiau viską suorganizavo taip, kad jam nereikėtų partijos pritarimo grįžti. Vieną dieną ateis ir vėl pamėgins vadovauti. Pakliuvęs į tokią pat, tik gerokai mažesnio masto istoriją, V. Andriukaitis elgėsi panašiai. Ir dar susiveikė prokuratūros raštelį, pagal kurį jis neva yra „nekaltas”.
Prasčiausiai yra su R. Pakso „know-how” – „Pilėnai”. Užsibarikaduodamas Savivaldybėje jis skatina savo priešininkus stengtis vis labiau ir labiau. Prisiminkime R. Pakso apkaltą: ar Seimas būtų iškutinėjęs visas jo istorijas su Jurijumi Borisovu, „Žemaitijos kelių” akcijomis ir t.t., jei jis būtų atsistatydinęs proceso pradžioje? Atsakymas yra „ne”, ir tas atsakymas tokiems politikams yra bilietas tolesnei politinei veiklai.
Kita vertus, sėdėjimas užsibarikadavus ir nepaklusimas skatina visus likusius politikus padaryti viską, kad tasai, kuris nesupranta iš pirmo karto, susiprastų visiems laikams.
Vienintelis A. Zuoko pranašumas prieš R. Paksą yra tai, kad A. Zuokas Savivaldybėje užmūrijo ir visą miesto tarybą, kuri bus jo alibi: „Aš nieko nesprendžiu – mes čia visi prisidirbom”. Tai jau – nesąžininga. Suprantu, kad galima susideginti kartu su savais liberalais, „konservatoriumi” Algirdu Čiučeliu, socialdemokratų „vaiduokliu” Gediminu Paviržiu ir dar pora pirktinių politikų. Tačiau kuo kalti kiti? Deja, taip jau elgiasi naujausių laikų lietuviški didžiavyriai. Kai reikia pasielgti vyriškai, jie į priešakines linijas stumteli moteris ir vaikus, o patys tuo metu skubiai leidžiasi liftu į požemį, sėda į automobilį ir skuodžia į Varšuvą. Svarbu tai padaryti laiku, kol užkardose dar nėra A. Zuoko pavardės su prierašu „neišleisti”.
Rūta Grinevičiūtė