Vandens – nors prigerk, malkų – nors sudek, akmenų – nors užsimušk. Tai pasakytina apie Tauragnus. Jų apylinkių turtas yra grožis, čia vienas nepakartojamas vaizdas kone užgožia kitą.
„Gražūs mano Tauragnai”, – apdainavo Teofilis Tilvytis. Tokią eilutę žino ir kartoja dauguma tauragniškių, o štai toje pačioje poemoje „Dičius” įraitytą „Skurdūs mano Tauragnai” pamiršta. Ir gerai daro: Tauragnai yra gausu žmonių, kuriems nestinga „honoro”.
Galbūt kad tą „honorą” patenkintų, monografija „Tauragnai” išėjo pati storiausia iš visos „Versmės” leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių” serijos. Per tūkstantį tris šimtus puslapių!
Audrius Musteikis