Kitų metų pradžioje Klaipėdos uoste pradės veikti naujas naftos ir chemijos produktų terminalas. Projektas, į kurį akcininkai investavo daugiau nei 100 mln. litų yra pirmasis toks Lietuvoje.
Naują naftos produktų terminalą stato Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) bei dar kelių privačių asmenų valdoma UAB Krovinių terminalas. Planuojama, kad šiaurinėje uosto dalyje įsikūręs terminalas per metus bus pajėgus perkrauti iki 2 mln. tonų produktų.
UAB Krovinių terminalas teritorijoje bus įrengta 13 didesnių ir mažesnių rezervuarų. Į terminalą ves dvipusė geležinkelio atšaka.
Savininkų teigimu, 2004-ųjų vasarą pradėtas statyti terminalas priklausomai nuo krovos apimčių atsipirks per 5-7 metus.
Orientuosis į naujus produktus
Po tarptautinės energetikų konferencijos, kurioje buvo aptariamos naujo kuro gamybos galimybės, Krovinių terminalo akcininkai nutarė, kad naujasis terminalas turi būti pajėgus perkrauti kuo įvairesnius naftos produktus.
„Daug dėmesio skirta degalams, gaminamiems iš sunkiųjų dujų. Manoma jog tai – ateities kuras”, – minėjo UAB Krovinių terminalas direktorius Audrius Pauža.
Jis spėja, kad šio kuro gamybos apimtys augs, todėl šių žaliavų perkrovimo poreikis taip pat didės. Pasak jo, terminalas bus pajėgus perkrauti ir šią žaliavą, ir kitus naftos produktus: terminalo talpyklos pritaikytos ir alkoholių produktams, ir mažo sieringumo kurui. Vamzdynai taip pat pritaikyti atskiroms kuro rūšims, jie greitai išvalomi.
Nemažas dėmesys bus skiriamas ir šviesiesiems naftos produktams.
„Galime krauti viską: skystas trąšas, mazutą, dyzelinį kurą”, – apie naujojo terminalo pranašumus sakė vadovas.
Krovinių terminalas įsikūręs prie 250 m ilgio krantinės, ties kuria gylis siekia 14 m. Čia galės švartuotis didžiuliai „Panamax” tipo tanklaiviai.
„Esame pajėgūs krauti du mažesnius laivus vienu metu”, – sakė A. Pauža.
Apsaugai – milijonai
Prieš terminalo statybas buvo atliktas ne vienas poveikio aplinkai tyrimas, įvertintos kitos grėsmės, todėl net ketvirtadalis visos terminalo statybas kainavusios sumos išleista apsaugai.
Bene didžiausia dalis šių pinigų teko priešgaisrinei apsaugai – įmonėje veiks gaisro gesinimo ir gelbėjimo padalinys.
„Čia pilna automatiniu, rankiniu bei distanciniu būdu valdomos įrangos, turime gaisrinį automobilį, teritorijoje nuolat budės atsakingi asmenys”, – pasakojo padalinio vadovas Aleksandras Lebedevas.
Visose talpose įrengti priešgaisriniai davikliai, dvigubos sienos, pantoniniai dangčiai.
Kadangi į tanklaivius naftos produktai bus kraunami lanksčiomis žarnomis, terminale sumontuoti greitojo atsijungimo vožtuvai bei garų rekuperacijos įrenginys, leidžiantis surinkti krovos metu iš laivo išstumiamus garus ir juos kondensuoti.
Kad prie krantinės prisišvartavęs laivas kuo mažiau judėtų pučiant stipresniam vėjui, statybų metu buvo paaukštinta krantinė.
A. Paužos teigimu, terminalo saugumas priklausys ir nuo čia dirbančių žmonių, todėl kiekvienas jų išklausys instrukcijas ir privalės griežtai jų laikytis.
„Jų darbo pagrindas – drausmė”, – sakė terminalo vadovas.
Darbuotojai, prieš įžengdami į teritoriją, privalės specialioje patalpoje palikti cigaretes, mobiliuosius telefonus ir kitus daiktus, keliančius grėsmę terminalo saugumui. Juos visą laiką stebės dešimtys vaizdo kamerų.
Prieš keletą dienų terminalas jau išbandytas, tiesa, vandeniu. Tuomet aukštesnį nei 20 atmosferų spaudimą įranga atlaikė.
„Esant reikalui, jau dabar galėtumėm krauti produktus, bet neskubam. Kai įsitikinsime, kad perkrauti produktus čia yra visiškai saugu, tada ir pradėsim veiklą”, – teigė A. Pauža.
Bandomieji šviesiųjų naftos produktų krovimai į laivus planuojami gruodį.
Nauda miestui
Visus darbus – nuo pirmųjų pamatų klojimo iki visiškai užbaigto terminalo, atliko 17 Lietuvos ir užsienio bendrovių. Įmonėje sumontuota įranga, pirkta įvairiose pasaulio šalyse.
Statybos bei įranga akcininkas kainavo iš viso 110 mln. litų – daugiau nei tikėjosi terminalo savininkai. Tai didžiausia privati investicija Klaipėdos uoste.
„Didesnes statybų išlaidas lėmė degalų bei metalo kainų augimas tarptautinėse rinkose”, – paaiškino A. Pauža.
Be to, naftos ir chemijos produktus perkrausiančioje įmonėje sukurta nemažai naujų darbo vietų – visuose terminalo padaliniuose nuolat dirbs virš šimto darbuotojų.
A. Paužos manymu, pradėjus veikti terminalui, atsivers naujas naftos ir chemijos produktų pervežimo kanalas, vesiantis per Lietuvą, o Klaipėdos uostas taps konkurencingesnis.
Terminalo teikiamomis paslaugomis jau domėjosi Baltarusijos bei Kazachstano bendrovės.
Valdas Pryšmantas