Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį ketvirtį buvo mažiausias per dešimtmetį – 8,5 proc.

Sparčiai augant Lietuvos ekonomikai, nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį.

Statistikos departamento atliekamo tyrimo duomenimis, 2005 metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis siekė 8,5 proc. ir buvo 2,8 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus (11,3 proc.).

Moterų nedarbo lygis sumažėjo ir tapo toks pat kaip ir vyrų – 8,5 procento. 2004 metų antrąjį ketvirtį moterų nedarbo lygis buvo 0,6 procentinio punkto didesnis nei vyrų.

Didėjant jaunimo migracijai, sumažėjo jaunimo nedarbo lygis. Antrąjį 2004 metų ketvirtį 15-24 metų amžiaus žmonių nedarbo lygis buvo 21 proc., o 2005 metais jis sumažėjo iki 16,5 procento.

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, antrąjį 2005 metų ketvirtį dirbo 1,473 mln. gyventojų, arba 31 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Bedarbių buvo 137 tūkst., jų skaičius per metus sumažėjo 47 tūkstančiais. Spartus bedarbių skaičiaus sumažėjimas lėmė ir darbo jėgos mažėjimą – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju 2004-ųjų ketvirčiu, darbo jėgos sumažėjo nuo 1,625 mln. iki 1,61 mln. žmonių.

Daugiausiai gyventojų (17 proc.) antrąjį šių metų ketvirtį dirbo apdirbamojoje gamyboje, prekyboje dirbo 16 proc., žemės ūkyje ir miškininkystėje – 15 proc. visų užimtųjų. Per metus daugiausia (beveik 2 procentiniais punktais) sumažėjo gyventojų, dirbančių žemės ūkyje ir miškininkystėje.

Šalyje padaugėjo samdomąjį darbą dirbančių žmonių – antrąjį šių metų ketvirtį jie sudarė 82,6 proc. visų dirbančių žmonių (pernai – 81,1 proc.). Be pagrindinio darbo, papildomai šiemet dirbo 6 proc. visų darbuotojų (prieš metus – 5,1 proc.).

Mažėjant bedarbių skaičiui, išlieka gana didelis ilgalaikių bedarbių, ieškančių darbo ilgiau kaip vienerius metus, skaičius – antrąjį 2005 metų ketvirtį jie sudarė 55,2 proc. visų bedarbių (pernai – 54,9 proc.).

Bedarbių, baigusių aukštąsias mokyklas, skaičius per metus sumažėjo nuo 11 proc. iki 9 proc. visų bedarbių.

Aukščiausias nedarbo lygis (11,6 proc.) antrąjį šių metų ketvirtį buvo Panevėžio apskrityje, Šiaulių – 9,7 proc., Vilniaus – 9,4 procento. Žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės (3,3 proc.) ir Tauragės apskrityse (6,5 proc.).

Birželio mėnesio gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygio visose Europos Sąjungos valstybėse vidurkis siekė 8,7 proc.: moterų nedarbo lygis buvo 9,8 proc., o vyrų – 7,9 procento.

Aukščiausias nedarbo lygis buvo Lenkijoje – 17,7 proc., Slovakijoje – 15,4 proc., Prancūzijoje – 9,7 proc., Ispanijoje ir Vokietijoje – po 9,5 procento. Žemiausias nedarbo lygis užfiksuotas Airijoje – 4,3 proc., Danijoje ir Nyderlanduose – po 4,8 proc., Austrijoje – 5,1 proc., Liuksemburge – 5,4 procento.

2005-09-27 11:05