Rusėjo 22 d., Lietuvos ir Latvijos Prezidentų vizito proga, Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune surengta sporto prizų, menančių aršias dviejų kaimyninių valstybių sportines kovas tarpukariu, paroda.
Plečiantis Lietuvos Respublikos (1918 – 1941) tarptautiniam pripažinimui, plėtėsi jos kultūriniai ryšiai su užsienio šalimis, mezgėsi tarpvalstybiniai sportiniai kontaktai. Daugiausia bendrauta su Pabaltijo valstybėmis. Pabaltijo šalių sportininkai beveik kasmet rengdavo įvairių sporto šakų tarpvalstybines ir tarpmiestines varžybas, Pabaltijo turnyrus. Beveik kasmet rengiamose SELL Olimpiadose dalyvaudavo Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai. Dalis šias sporto kovas menančių trofėjų – sporto prizų – eksponuojama parodoje.
1925 metais Lietuvos rinktinė Rygoje 2 – 2 kovojo su Latvijos futbolo rinktine, laimėdama sidabrinę taurę;
1932 metais įvyko pirmosios Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybinės ledo ritulio, sunkumų kilnojimo, lauko teniso varžybos;
1933 metais Lietuvos futbolo rinktinė žaidė net šešerias tarpvalstybines rungtynes, taip pat ir su Latvija. Nelaimėjo nei vienų. Nežiūrint to, koks būdavo rungtynių rezultatas, žaidėjai pasikeisdavo dovanomis – sportiniais prizais.
1934 metais po ilgesnės pertraukos atsinaujino Lietuvos ir Latvijos krepšininkų ryšiai – surengtos dvejos rungtynės tarp Kauno ir Rygos sportininkų – abejas laimėjo latviai – 48 – 26 ir 51 – 21;
Gana sėkmingai 1934 metais rungtyniavo Lietuvos futbolo rinktinė, kuri tarpvalstybinėse rungtynėse 2 – 0 ir 3 – 1 nugalėjo Latviją;
1934 metais surengtos pirmosios tarpmiestinės lengvaatlečių varžybos Kaunas – Ryga. Jų metų pagerinti keturi Lietuvos rekordai, iškovotas prizas – skulptūrėlė „Disko metikas”;
Bene didžiausią pralaimėjimą per visą Lietuvos dvidešimtmetį 1935 metais patyrė Lietuvos krepšininkai. Juos Rygoje tiesiog sutriuškino Latvijos rinktinė rezultatu 123 – 10. Lietuviams teko paguodos prizas – krištolo bokalas;
1936 metais Rygoje pirmą kartą surengtos tarpvalstybinės lengvosios atletikos varžybos su Latvijos rinktine, kurias mena dovana – medinė dekoratyvinė latvių dailininko drožinėta lėkštė;
Labai reikšmingas įvykis Lietuvos sporte buvo dvi Lietuvos krepšininkų pergalės prieš Latvijos čempioną „US” komandą, pasiektos 1936 metais;
1937 metų pradžioje Latvija pakvietė Lietuvą dalyvauti II Europos krepšinio pirmenybėse Rygoje. Sudaryta krepšinio rinktinė, kuri vasario pabaigoje pradėjo ruoštis Europos pirmenybėms. Lietuvos visuomenė mažai domėjosi krepšiniu. 1935 metais užsimezgę ryšiai su lietuvių išeivija davė konkrečios naudos – Lietuvos krepšininkams padėjo JAV lietuviai. Per penkias rungtynių dienas buvo pasiektos penkios pergalės. Lietuvos krepšininkai pirmą kartą tapo Europos čempionais, iškovodami garbingiausią apdovanojimą – Latvijos Respublikos prezidento K. Ulmanio prizą – dekoratyvinę sidabro lėkštę, pagamintą Rygos auksakalio Adolfo Štolco. Lietuvoje nugalėtojai buvo labai iškilmingai sutikti, juos priėmė prezidentas A. Smetona, sportininkai apdovanoti ordinais ir medaliais. 1938 metais Lietuvos krepšininkai žaidė nemažai tarpvalstybinių rungtynių, tarp jų ir su Latvija. Vienas iš iškovotų prizų – Rygos M. Kuznecovo porceliano fabrike lieta skulptūrėlė „Piemuo”.
Eksponuojamus žymių tarpukario Latvijos dailininkų, auksakalių, garsių dirbtuvių ir fabrikų sukurtus sporto prizus Kūno Kultūros rūmai 1942 metais perdavė Vytauto Didžiojo Kultūros muziejui (dabar Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus). Nuo laikmečio negandų jie buvo išsaugoti Taikomosios dailės skyriuje.