Rugsėjo 20 d.
Štai taip – veltui studijos, visa pirminė analizė, ir šioks toks psichologinis pasiruošimas žaisti ketvirtfinalį su šeimininkais. Prancūzai „atkratė” serbus ir dabar ketvirtfinalyje lietuviams teks kautis su vyndariais.
Tuo metu, kai serbai žaidė su prancūzais, Lietuvos rinktinė treniravosi Belgrado arenoje. Tad rungtynes stebėjome tik tie, kuriems nereikėjo bėgioti su kamuoliu (arba gainioti bėgiojančių). Žaidėjų ir trenerių reakcija sužinojus rezultatą – gana didelis nustebimas, tačiau be ypatingo džiaugsmo.
Valdo Chomičiaus mintis: „dar neaišku, ar mums tai geriau” – logiška. Geriau bus tik tuo atveju, jeigu laimėsim prieš prancūzus. O jeigu praloši, nėra jokio skirtumo, ar prancūzams, ar serbams. Todėl ir žaidėjų reakcija rami.
Vienintelis pliusas – nebereiks atlaikyti keliolikos tūkstančių serbų sirgalių spaudimo. Gal net tie vietiniai, kurie dar vis tik ateis į finalinę čempionato dalį, bus pikti ant prancūzų, ir prisidės prie lietuvių sirgalių armijos. Šiandien ryt ji turėtų dar pasipildyti keliais čarteriniais lėktuvais iš Lietuvos. Norisi tikėtis, kad bus ir tokių fanų, kurie, kaip ir prieš dvejus metus, atvyks savais keliais ir savomis priemonėmis.
O jeigu prisiminsime 2003-iųjų Stokholmą – ten su prancūzais turėjome daugiau problemų, nei su serbais. Gerai tik tiek, kad kol kas šiose pirmenybėse Prancūzijos žaidimas vis buksuoja. Bet pergalė prieš šeimininkus turėtų pakelti ir jų kovinę dvasią, tad nieko ramaus iš ketvirtfinalio tikėtis neverta.
Beje, dar daug buvo kalbama apie tai, kad patekę į ketvirtfinalį, serbai sulauktų teisėjų paramos. Tačiau rungtynės su prancūzais parodė, kad jokio šeimininkų tempimo nebuvo. Paskutinėmis minutėmis vos ne lemiamu momentu Rebračai skirta pražanga puolime – dar vienas įrodymas, kad Bronislavo Stankovičiaus laikai baigėsi. Sutapimas ar ne, tačiau kai FIBA reikalams Europoje baigė vadovauti šis erbas, baigėsi ir didžiosios Serbijos pergalės.
Rugsėjo 21 d.
Nuo pat ryto Serbijos sostinėje – lenktynės, kuris laikraštis efektingiau papasakos apie tai, kas išvakarėse atsitiko Novi Sade. Belgrado dienraštis „Vesti” savo skaitytojus pasitiko taip: visas juodas pirmas puslapis, kuriame baltomis raidėmis parašytas čempionato šūkis: „Dobro došli do zemli košarki” („Sveiki atvykę į krepšinio žemę”).
O apačioje, mažesnėmis raidėmis – Željko Obradovičiaus citata: „Aš nebenoriu dirbti su žaidėjais, kurie neturi kiaušinių”. Neblogai…
Eiliniai piliečiai reikšdami emocijas dažniausiai išsivertė be subtilios ironijos: prie „Katastrofos” prijungę išsamųjį „pi…ku materi”.
Top-8 turnyras be šeimininkų – to nebuvo, jei gerai pamenu, nuo… Net nepamenu. Tik aišku, kad seniau, nei nuo 1993-iųjų. Žinoma, jeigu neskaičiuosime 2003 m. Švedijos – ten šeimininkai į Top-16 nebūtų patekę, jei ne išimtis organizatoriams.
Rytinė treniruotė – „Pionir” arenoje. Lietuviams ji labiausiai asocijuojasi su „Žalgirio” pergale prieš italų „Stefanel” 1998 m. Europos taurėje ir 35 Sauliaus Štombergo finale pelnytais taškais. Bet iš dabartinės rinktinės tik Mindaugas Žukauskas buvo to mačo dalyvis. „Jau nelabai ir atsimenu, kada tai buvo”, – prasitarė rinktinės kapitonas.
Belgrade atsidarė ir lietuvių sirgalių štabas – „Švyturio” alaus baras (kas planuoja jame apsilankyti – adresas Mileševskos 42). Keturios tonos „Švyturio” alaus, kurį jau teigiamai įvertino ir vietiniai.
Na, ir pabaigai – šiek tiek informacijos tiems, kas mėgsta sąmokslo teorijas ar šiaip sutapimus.
Ketvirtfinalių mistika: Lietuva—Serbija
2000 olimpiada: ketvirtfinalyje žaidžiam su serbais. Laimim.
2001 Europos čempionatas: atrankos varžybose gavom nuo latvių, bet jeigu būtume laimėję, ketvirtfinalyje būtume žaidę su serbais.
2003 Europos čempionatas: ketvirtfinalyje žaidžiam su serbais. Laimėjom.
2004 olimpiada: jeigu kinai paskutinėse grupės rungtynėse nebūtų sensacingai nugalėję serbų, ketvirtfinalyje būtume žaidę su serbais.
Pridėjus 2005 čempionatą – penki svarbiausi paskutiniai turnyrai neapsėjo be Lietuvos – Serbijos ketvirtfinalio (arba galimo jo šešėlio).
P.S. 1997 Europos čempionate ketvirtfinalyje mus taip pat eliminavo serbai.
Linas Kunigėlis