Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Patrulių kuopos Kinologų grupėje dirba keturi pareigūnai su penkiais tarnybiniais šunimis. „Visi šunys parengti tarnybai. Jie privalo vykdyti bendro paklusnumo komandas, sekti pėdsakais, ieškoti daiktų, dingusių žmonių, atpažinti lavonus, aptikti narkotikus, užtikrinti pareigūnų apsaugą ir konvojavimą. Kartais šuo, būdamas budrus, turėdamas gerą uoslę ir klausą, ekstremaliomis sąlygomis gali būti patikimesnis už kolegą. Keturkojis neturi slaptų minčių išduoti ar pakenkti. Visuomenės, ypač jaunimo, požiūris į policininką su šunimi rimtesnis”, – pasakojo kinologai.
Iš tikrųjų nei pareigūnų, dirbančių su tarnybiniais šunimis, nei tarnybinių šunų, padedančių dirbti pareigūnams, kasdienybė toli gražu ne tokia romantiška, kokia rodoma kriminaliniuose filmuose.
Į tarnybą priimamas ne vyresnis kaip dvejų metų šuo
Su Kinologų grupės vadovu Svajūnu Bunza, jo pavaldiniais Sauliumi Riboku ir Ryčiu Černiausku kalbėjomės apie kinologų darbą ir jų tarnybinius šunis.
Policijos komisariato šunidėse prie Pataisos namų ir UAB „Dzūkijos vandenys” laikomi keturi vokiečių aviganiai ir vienas kokerspanielis. S.Riboko aviganis vardu Hera, R.Černiausko – Čipsas, E.Seniko – Maincas, grupės vado kokerspanielis – Toro, aviganis – Toris. Šių tarnybinių šunų amžiaus vidurkis – treji metai.
Kinologai ir patys ieško tarnybinių šunų, bet paprastai juos įsigyja per Kinologijos biurą. Mat čia testuojami, ar tinkami tarnybai. Į šią priimamas šuo turi būti ne vyresnis kaip dvejų metų.
Policijos pareigūnai su šunimis dažniausiai dirba Miesto sode, Jaunimo parke, prie Dailidės ežerėlio, per įvairius renginius. Tarnybiniai šunys ypač pasitarnauja tamsiu paros metu. Žmonės jaučiasi drąsesni ir saugesni, kai miestą saugo patruliai su šunimis. Tarnybiniai šunys neretai sudrausmina per daug įsisiautusį jaunimą, linkusius ar ketinančius nusikalsti asmenis, yra padėję sučiupti pažeidėjus, suradę narkotikų, aptikę lavonų.
Kinologų vado ir jo šunų nuotaika sutapo
Kinologai ir tarnybiniai šunys turi savo darbotvarkę. Pareigūnai, jei nereikia patruliuoti, su augintiniais teritorijoje dirba be uniformų. Pirmiausia šunys išleidžiami iš voljero palakstyti po aptvertą teritoriją.
Kinologai patys valo ir plauna voljerus, perka ir taiso ėdalą. Tarnybinių šunų dresavimas su pertraukomis trunka visą darbo dieną. Vieną kartą per parą, t.y. baigiantis darbo dienai, keturkojai šeriami. Vasarą duodama sauso maisto, maudomi Nemune. Nuo rudens iki pavasario pareigūnai jiems maistą verda ir nebemaudo. O šukuoti šunis reikia kasdien.
Kiekvienas kinologas tarnybinio šuns maistui pirkti gauna 100 litų per mėnesį. Kai kurie policininkai už tam tikrus darbus savo augintinius palepina skanėstais ir iš savo kišenės.
Gražiausi ir išpuoselėti S.Riboko, R.Černiausko, E.Seniko tarnybiniai šunys, prasčiausi, liesi ir perkarę atrodė paties Kinologų grupės vado ir atspindėjo šeimininko nuotaiką – visi buvo tylūs, niūrūs. Nors S.Bunza, kaip ir kiti kolegos, tvirtino mylįs šiuos keturkojus gyvūnus. Beje, tądien vieno jo šuns voljeras buvo nevalytas, pilnas krūvelių. Gal S.Bunzos meilė šunims ir kinologijai blėsta? Tad į ką tada pavaldiniams lygiuotis?
Šeimininko iš uniformos neatpažįsta
Kinologai teigė, kad jiems malonu ir smagu dirbti su tarnybiniais šunimis, ypač matyti rezultatą. Vis dėlto dresuoti nelengva. „Jeigu šuniui nesvetimas įgimtas grobio persekiojimo instinktas, tuomet lengviau. Jis pats noriai sukasi, leidžiasi, įsiaudrina. Mums – darbas, o jam – žaidimas”, – sakė pareigūnai.
Jų tvirtinimu, kinologui reikia turėti meilės keturkojui, kantrybės, nebūti piktam, suirzusiam, nervingam, dirbti gerai nusiteikusiam ir besišypsančiam. Ant šuns negalima šaukti, svarbu perprasti savo augintinio charakterį. Maždaug pusantrų metų dirbti nuolat, o paskui kasdien priminti, kad tarnybiniai šunys sugebėtų vykdyti tam tikras funkcijas.
Kinologų nuomone, nereikėtų manyti, kad šuo mąsto kaip žmogus. Keturkojis gali prie žmogaus priprasti, rodyti nuolankumą, džiaugsmą, tačiau, turėdamas vilko prigimtį, visada tarnauja gaujos vadui (šeimininkui) ir vadovaujasi instinktais.
Bus įsteigta nauja bazė
Kinologai, aprodę savo darbo vietą, šunis, teritoriją, apgailestavo, kad šiandien bazė gana skurdi. Patiems reikia skaldyti, krauti malkas, šildytis patalpas, virti šunims maistą – ant savadarbės viryklės, tvarkyti bazės teritoriją. Jų manymu, tokiems pareigūnams būtinos patogios uniformos. Dabar po kiekvieno patruliavimo šias reikia skalbti, nes nuo augintinių prisilietimo lieka dėmėtos, aplimpa plaukais.
S.Ribokas ir R.Černiauskas yra dirbę Pirmojoje policijos nuovadoje apylinkės inspektoriais. Tad paklausti, ar tapę kinologais nesijaučia einantys žemesnes pareigas, juokavo: „Ne visi sukurti visą gyvenimą popierius rašyti. Kartais per šunį žmogui galima daugiau padėti negu administraciniais įspėjimais, protokolais, baudomis. Pagaliau jei ir pavadina šunininkais, nieko baisaus: niekam ne paslaptis, kad už akių policijos pareigūnai šunimis dažnai vadinami”.
Pareigūnai tarsi išganymo laukia Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, už kurias dabartinėje teritorijoje planuojama įrengti Lietuvos pietvakarių kinologijos kvalifikacijos centrą. Jam steigti iš ES fondų jau skirta 580 tūkstančių litų. Šiuo metu vyksta naujo centro projektavimo darbai. Manoma, kad statybos prasidės kitų metų pradžioje.
Onutė Pluščiauskienė
fd