Poilsio parkas, kadaise džiuginęs mažuosius klaipėdiečius atrakcionais, virsta šabakštynu.
Savivaldybė jo priežiūrai kasmet išleidžia per 16 tūkstančių litų.
Investuotojų, kurie atgaivintų atrakcionus, ieško pats miesto meras Rimantas Taraškevičius, tačiau jų nerandama.
Beveik 77 tūkstančių litų biudžeto lėšų kainavęs pernai žiemą patvirtintas poilsio parko detalusis planas gali virsti makulatūra.
Savivaldybė iki šiol neskelbė viešo žemės nuomos konkurso atrakcionų parkui atgaivinti. Valdžia svarsto, ar tęsti investuotojų paieškas, ar už biudžeto pinigus parke įrengti neaktyvaus poilsio zoną.
Atrakcionai paseno
Prieš šešetą metų poilsio parke sunykę atrakcionai išgujo iš parko lankytojus. Dar nesulaužytus parko suoliukus pamėgo girtuokliai.
Buvę pastatai virto griuvenomis. Tik už vokiečių karių kapų, šalia Manto ir P.Lideikio gatvių sankryžos, Poilsio parko bendrovės administracijos pastatuose įsikūrusi autodetalių parduotuvė ir autoservisas.
„Klaipėda” rašė, kad pagal poilsio parko detalųjį planą šie pastatai turi būti nugriauti. Pasak Poilsio parko direktoriaus Julijono Urbono, ketinama platinti P.Lideikio ir Manto gatvių sankryžą, todėl parduotuvė ir autoservisas čia bus laikinai.
Anot J.Urbono, poilsio parkas sunyko prieš šešerius metus, nes morališkai ir techniškai paseno atrakcionai. Nebuvo lėšų investicijoms.
Tiltas ir viadukas
Pernai patvirtintas detalusis planas reglamentavo, kaip turėtų atrodyti poilsio parkas, vasaros estrada ir jų prieigos.
„Klaipėda” rašė, kad suplanuota daugiau kaip 57 hektarų teritorija apėmė poilsio parką, Pušyno, Manto, Liepojos gatves, valstybinio miško ir geležinkelio teritoriją.
Šią miesto dalį į dvi dalis suskirstė P.Lideikio gatvė. Už jos – vasaros estrada ir jos prieigos.
Buvusiose parko įrenginių aikštelėse numatytos zonos, kuriose galėtų atsirasti ne aukštesni už medžius statiniai, kurie derėtų prie parko aplinkos. Galima išimtis – apžvalgos ratas. Šalia geležinkelio – lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė. Plane vasaros estradą numatyta rekonstruoti į koncertų ir sporto kompleksą. Šalia įrengti aikštelę riedutininkams ir riedlentininkams.
Pasak direktoriaus, Pušyno gatvėje aukštos įtampos elektros linija kabo ore, todėl trukdo statiniams. „Mes negalime įregistruoti pastato, kol jis yra po aukštos įtampos laidais. Investuotojas turėtų nutiesti aukštos įtampos elektros kabelius po žeme”, – sakė J.Urbonas.
Manto ir P.Lideikio gatvių sankryžoje buvo siūloma įrengti viaduką pėstiesiems. Per Manto gatvę turėjo būti pastatytas pėsčiųjų tiltas, jungiantis universitetą su parku.
Savivaldybės Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Drungilaitė sakė, kad poilsio parko detalusis planas kainavo 76,7 tūkstančio litų, o topografinė nuotrauka – dar 19,5 tūkstančio litų.
Planas žlugo
Savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Kazys Vaišvila įsitikinęs, kad neįmanoma sukurti Klaipėdos poilsio parke šiuolaikiško atrakcionų parko. „Aplinkos apsauga neleis kirsti medžių, o detaliajame plane numatytų teritorijų atrakcionams neužtenka. Ir kitam tikslui parko panaudoti negalima. Rekreacinėje zonoje gyvenamųjų namų ar pramonės objektų statyti niekas neleis”,- sakė komiteto pirmininkas.
Anot jo, geriausia parką palikti miesto žaliąja zona. „Sutvarkyti želdinius, takus. Čia klaipėdiečiai galėtų pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais”, – mano komiteto pirmininkas.
K.Vaišvila sakė, kad įrengti koncertų ir sporto kompleksą vietoje vasaros estrados neįmanoma. „Prie estrados nėra vietos automobiliams statyti, todėl nusprendėme sporto areną statyti prie Taikos prospekto ir Dubysos gatvės. Ten laisva teritorija, nereikės naikinti želdinių”,- paaiškino komiteto pirmininkas.
Neaktyvus poilsis
Savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Alma Truncienė sakė, kad nebuvo skelbta aukciono parko teritorijos nuomai.
Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Skirmantas Buivydas paaiškino, kad nebuvo politinės valios ruošti projektą investicijoms į poilsio parką. Jis girdėjęs, kad meras R.Taraškevičius pats buvo užsiėmęs investuotojų paieška.
Meras teigė, kad šią savaitę administracija tarėsi, ką daryti dėl poilsio parko. „Matyt, tarybai bus siūlomas vienas variantų. Pirmas – toliau ieškoti investuotojų, skelbti aukcioną ir leisti atgaivinti atrakcionų parką.
Kitas – parką paversti neaktyvaus poilsio zona. Įrengti vaikų žaidimų aikšteles, pastatyti karuseles, sutvarkyti želdinius, takus. „Jei toks sprendimas būtų priimtas, tada kitų metų biudžete būtų numatyta lėšų parkui sutvarkyti”,- paaiškino meras.
R.Taraškevičius prieš porą savaičių buvo susitikęs su galimais investuotojais. „Tai Lietuvos bendrovė. Kadangi jie savo pasiūlymų nepateikė, tai būtų neetiška skelbti bendrovės pavadinimą. Jie bendradarbiauja su užsienio firma, kuri užsiima atrakcionų verslu”,- paaiškino meras.
Jis įsitikinęs, kad poilsio parkas bus sutvarkytas ir tarnaus rekreacijai.
Griuvenų neišveš
Poilsio parko tvarkymui kasmet skiriama per 16 tūkstančių litų.
Pasak savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistės Vaidos Varnagienės, apie septynis tūkstančius litų išleidžiama žolei pjauti. Dukart per metus šienaujamas apie 50 tūkstančių kvadratinių metrų plotas arčiau Manto gatvės. „Šiemet parke žolės dar nepjovėme”, – sakė vyr. specialistė.
Apie tris tūkstančius litų tenka dekoratyvinių krūmų ir gyvatvorių priežiūrai. Per šešis tūkstančius litų skiriama poilsio parko kasdieniam valymui.
Anot V.Varnagienės, norint iš parko išvežti pastatų likučius, reikia nustatyti, kas yra griuvėsių šeimininkai, kad nebūtų pretenzijų.
„Juos reikia priversti išvežti nuolaužas. Bet tai utopija – griuvenų savininkai slapstosi”, – sakė vyr. specialistė. Pasak jos, savivaldybė gali išvežti tik savo pastatų griuvėsius.
Vigantas Danilavičius