Reidą rengusiems Laivybos inspekcijos pareigūnams pažeidėjai „kibo” vienas po kito
Kas savaitgalį vandens keliuose patruliuojantiems Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspektoriams praėjusį šeštadienį kaip niekada ilgai teko padirbėti raštininkais. Trečdalis Kauno mariose žvejojusių, pramogavusių upeivių tai darė pažeisdami taisykles ir rizikuodami savo bei kitų saugumu. Pareigūnai net pritrūko protokolų blankų. Tarp pažeidėjų – nemažai vilniečių.
Rado chaosą
Paprastai per reidą inspektoriai spėja patikrinti apie 40 vandens transporto priemonių ir jų savininkų dokumentus. Vidutiniškai saugesnio plaukiojimo vandens telkiniuose jiems tenka pamokyti penkis pažeidėjus. Nukrypimų nuo normos nesitikėta ir šeštadienio rytą.
Per daugiau kaip 5 valandas pareigūnai patikrino 30 laivų, surašė 11 protokolų. Reidą teko nutraukti, nes pasibaigė protokolų blankai. Plaukdami į krantą pareigūnai teigė nesitikėję, jog Kauno mariose ras tokį chaosą.
Anksčiau daugiausiai pažeidėjų būdavo Nemuno žemupyje – Šilutėje, Klaipėdoje. Iš ten – ir patys pikantiškiausi pasakojimai. Kuršių mariose pareigūnai sprendė dilemą, kaip pasielgti su moterimi ir vyru, kurie plaukiojo laivu, tačiau neturėjo jo dokumentų. Paaiškėjo, jog moteris su meilužiu plaukiojo buvusio jos vyro nuosavybe.
Prireikė neperšaunamų liemenių
Dar prieš Kauno „Žalgirio” jachtklubo teritorijoje į marias leidžiant inspekcijos katerį, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkas Algividas Dainoras pasidžiaugė, jog netrukus inspektoriai reidus rengs vilkėdami neperšaunamomis liemenėmis.
Pernai Kauno mariose buvo iškilusi grėsmė dviejų kolegų gyvybei. Laimė, upeivio paleista kulka žmonių nepalietė.
Pasak pareigūnų, į patrulius reaguojama įvairiai, tačiau šeštadienį išsišokėlių ir neblaivių laivavedžių nesutikome. Upeiviai į inspekcijos pastabas reagavo gana ramiai.
„Kibo” žvejai
Šeštadienį pažeidėjų ilgai ieškoti nereikėjo. Vienu jų tapo jau pirmasis patikrintas žvejys. Prisišvartavus prie raudondvariečio Ramūno Dimšos valties, jis net nebandė slėpti, kad nėra įregistravęs savo irklinės guminės valties.
Už šį pažeidimą gresia 100-200 litų bauda. „Mes ne šiaip sau priekabiaujame. Laivą registruoti ir gautą numerį ant šono užsirašyti būtina dėl to, kad vandenyje radę tuščią laivą nespėliotume, ką ištiko nelaimė, kad nebūtų klaidinami paieškos operacijų dalyviai”, – kalbėjo Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Mažųjų ir pramoginių laivų skyriaus Marijampolės regiono vyriausiasis valstybinis inspektorius Algimantas Džermeika.
Jam pildant protokolą, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Domijanas Popovas suglumusiam žvejui aiškino, jog registracija kainuoja trisdešimt šešis litus, visam laikui. Šiai procedūrai tereikia atsinešti valties dokumentų.
„Ją bazėj pirkau, niekas jokių dokumentų nedavė”, – susirūpino matematikos mokytoju dirbantis vyras. Tačiau jis dar labiau nuliūdo, kai sužinojo, jog teks iš karto plaukti į krantą ir valtį džiovinti iki registracijos.
„Leiskit pažvejoti, toks gražus oras”, – R.Dimša negalėjo patikėti, jog savaitgalis nueis veltui. Lietuvoje yra apie 37 tūkstančius registruotų mažųjų ir pramoginių laivų. Pasak A.Dainoro, daugiau kaip 10 procentų laivų neregistruota.
Pats susikonstravo
Inspekcijos atstovai nepradžiugino ir savadarbio laivo šeimininko. Įspūdingai įrudęs penkiasdešimt penkerių metų Valentinas Jodkonis plaustą su pastoge teigė susikonstravęs per du mėnesius ir dabar jį bandąs. Todėl jo kūrinys kol kas neregistruotas ir neturi specialistų patvirtinimo, jog yra techniškai tvarkingas.
„Sugadinsit man savaitgalį. Žmoną norėjau pasikviesti paplaukioti”, – susinervino auksinių rankų savininkas. „Imk, Valentinai, pasirašyk. Susitvarkysi dokumentus ir galėsi plaukioti”, – draugiškai ramino jį A.Džermeika, paduodamas protokolą.
Pareigūnai prisiminė, jog tik kartą yra matę savadarbių laivų. „Nemune prie Rambyno jaunuoliai šešis panašius plaustus buvo į vandenį nuleidę. Buvo neblaivūs, nemandagūs, sunkiai susišnekėjome”, – pasakojo vyrai.
Bandė teisintis pirma atostogų diena
„Šiandien pirma atostogų diena, ką tik išplaukėm žvejoti”, – bandė suminkštinti pareigūnų širdis kaunietis Vytautas Kapčius. Sužinojęs, jog už plaukiojimą neregistruotu laivu gresia mažiausiai 100 litų bauda, jis dar bandė pasiteirauti, gal galima susitarti pigiau.
„Šimtas litų? O jei ją sumokėjęs aš nustipsiu iš bado?” – tyliai pasipiktino pensininkas Vytautas Pesliakas, valtelėje žvejojęs su kolega. Jis pareigūnams „neįtiko”, nes plaukiojo laivu, neapžiūrėtu technikos specialistų. „Gal to variklio jau nebegalima naudoti? Ką darysit, jei jis užges vidury marių? Gal jis teršia vandenį?” – A.Džermeika bandė įtikinti žvejus, kad taisyklių laikytis būtina dėl jų pačių ir aplinkinių saugumo.
„O kam jūs čia forminat? Būna ir didesnių pažeidimų. Brakonierius geriau gaudykit, mes turim žvejo pažymėjimus”, – susinervino dar vieni žvejai.
Nei teisių, nei savininko
Vilniečiams, po marias laksčiusiems vandens motociklu, aparatą taip pat teko vilkti į krantą. Motociklas – registruotas, tačiau be techninės apžiūros. Nė vienas kompanijos dalyvis neturėjo teisių vairuoti motociklą, o jo savininkas dar buvo tik pakeliui į Kauną. „Nėra su kuo pasimokyti”, – be piktumo kaltę pripažino ir bandė pasiaiškinti vilniečiai.
„Gresia apie keturių šimtų litų bauda – labai daug pažeidimų”, – sakė D.Popovas. Jis prisiminė atvejį, kai per atsainumą Molėtuose kaktomuša susidūrė du vandens motociklai. Įvykio metu smarkiai nukentėjo abu vairuotojai.
Dėstytojas ironizavo
Kauno medicinos universiteto dėstytojas Raimundas Sakalauskas, sutikdamas su pareigūnų rastais pažeidimais, laive buvusiems saviškiams garsiai aiškino, jog reikia išlaikyti inspekciją, todėl baudą sumokės. „Svarbu, kad nebūtų parašyta, jog išdaviau Tėvynę”, – išdidžiai ironizavo R.Sakalauskas. Jis praleido terminą, iki kurio reikėjo laivą pristatyti techninei apžiūrai.
Jurbarkietis Jonas Krygeris savo greitaeigį katerį sustabdė tik po kelinto inspektorių prašymo. Prisiviję mariomis lėkusią porą pareigūnai jiems priekaištų neturėjo.
Jurgita Murauskaitė